Valstybinės mokesčių inspekcijos profesinė sąjunga
Naujienos · Įstatai · Narystė · Diskusijų forumas2024/06/20/ - 06:19
Navigacija
Naujienos
Įstatai
Narystė
Straipsniai
Siuntimai
Taisyklės
Diskusijų forumas
Web nuorodos
Naujienų kategorijos
Kontaktai
Foto galerija
Paieška

Vartotojų tinkle
Prisijungusių svečių: 2
Prisijungusių narių nėra

Registruoti nariai: 20
Neaktyvūs nariai: 2
Naujausias narys: OrestasJuozupaitis

Draugai


Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos

Muitinės darbuotoju profesinės sąjungos svetainė

Prokuratūros darbuotojų profesinė sąjunga

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga

Laikraštis Lietuvos profsąjungos


Temos peržiūra
Valstybinės mokesčių inspekcijos profesinė sąjunga | Bendras | Straipsniai apie profsąjungas
Autorius Profesinės sąjungos ir darbo rinkos monopolizacija
Laimis
Narys

Nario avataras

Pranešimai: 1
Vieta: Lietuva
Įstojęs: 30.05.07
Parašyta 2007/06/20/ - 12:43
PROFESINĖS SĄJUNGOS IR DARBO RINKOS MONOPOLIZACIJA
( Ekonomikos teorijos pagrindai /A.Jakutis, V. Petraškevičius, A.Stepanovas, L. Šečkutė, S. Zaicev. – Kaunas: Smaltija, 1999-390 psl.)


Nagrinėdami darbo rinką, dažnai atsiribojama nuo jos susiskaldymo. Realioje ekonomikoje dėl riboto socialinio darbuotojų mobilumo susiformuoja ne bendro darbo rinka, o daugybė rinkų atskirų profesijų, ūkio šakų bei teritorijų pagrindu. Aukštųjų mokyklų dėstytojai menkai konkuruoja su statybininkais, nes pirmieji atsisakys savo prestižinės profesijos tik spaudžiami labai didelių ekonominių sunkumų, o antrųjų įsidarbinimas dėstytojais problematiškas dėl akivaizdaus kvalifikacijos trūkumo. Toliau panagrinėsime tik specifines darbo rinkas, kurių egzistavimas sudaro profesinių sąjungų ekonominį pagrindą. Profesinės sąjungos turi profesijos ir šakos formas. Profesijos pagrindu gali jungtis vairuotojai, mūrininkai, programuotojai nepriklausomai nuo to , kurioje šakoje dirba. Ši forma labiausiai paplitusi angliškai kalbančiuose kraštuose. Šakinės sąjungos ypač populiarios vakarų Europoje ir buvusiose socialistinėse respublikose.

Jei kurioje nors specifinėje darbo rinkoje dirba 10000 ar daugiau žmonių, tai akivaizdu, kad atskiras darbuotojas pakeisti darbo užmokesčio dydžio negali, lygiai taip, kaip grūdų rinkos kainos negali pakeisti atskiras fermeris. Darbuotojo veikimo laisvė tokioje rinkoje ribojama sprendimais dirbti ar nedirbti ir kiek dirbti. Šie sprendimai priimami atsižvelgiant į užmokesčio lygį bei papildomus darbo naudingumo veiksnius ir į laisvalaikio naudingumą. Susijungus daugeliui rinkos darbuotojų į profesinę sąjungą, jų galimybės veikti darbo užmokestį padidėja.

Vienas iš pagrindinių jungimosi į profesines sąjungas tikslų yra siekimas padidinti narių darbo užmokestį virš darbo jėgos kainos. Darbo sąlygų ir darbo saugos gerinimas, atostogų trukmės ilginimas, užimtumo garantijų stiprinimas, pensijinis aprūpinimo gerinimas _ taip pat profesinių sąjungų judėjimo tikslai. Siekdami supaprastinti analizę, toliau nagrinėsime tik darbo užmokesčio problematiką, pasiremdami prielaida, kad visi specifinės rinkos darbuotojai susijungę į sąjungas. Aptarsime atvejį, kai profsąjunga neturi galimybių keisti darbo paklausos kreivės formų.

Darbo užmokestis darbuotojų paklausa Bendras užmokestis RU
(Lt per dieną) (vnt.) (Lt)

24 0 0 0
20 1 20 20
16 2 32 12
12 3 36 4
8 4 32 -4


Profsąjunga, jungianti visus darbuotojus, yra darbo pasiūlos monopolistas tam tikroje rinkoje. Ši monopolija, keisdama darbo pasiūlos apimtį, pajėgi keisti ir darbo užmokestį. Poveikio užmokesčiui mechanizmą panagrinėkime sąlyginiu pavyzdžiu. Tarkime, paklausa darbo rinkoje aprašoma lentele. Šioje lentelėje vartojamas ribinio darbo užmokesčio (RU) terminas reiškia visų darbuotojų bendro užmokesčio pasikeitimą , susijusį su papildomo darbuotojo priėmimu.
Iš lentelės matyti, kad 24 litus per dieną nesutinka mokėti darbdavys, o mažėjant užmokesčiui samdos polinkis didėja.

Susibūrusių į sąjungas darbuotojų tikslas yra maksimalizuoti narių bendrąsias pajamas,. Pažiūrėkime, koks darbuotojų skaičius garantuoja, kad šis tikslas bus įgyvendintas. Kaip ir monopolio gamintojo ribinės pajamos, profsąjungos monopolistės RU, esant fiksuotai pasiūlai, yra mažesnis nei rinkos darbo kaina. Tai nulemia kreivės nuožulnumas. Šis reiškinys parodytas lentelėje, kurioje, pradedant trečiuoju darbuotojų , RU mažesnis nei darbo užmokestis. Pradedant penktuoju darbuotoju, RU tampa neigiamas. Tai reiškia , kad priimant į darbą penktą, šeštą ir t.t. darbuotojus, bendros žmonių pajamos mažėja. Aišku, kad profsąjungai, daugiau nei 4 darbuotojų samda yra nenaudinga. Konkretus profsąjungos tikslas darbuotojų samdos dydžio klausimu priklauso nuo darbo pasiūlos ir RU dinamikos. Profsąjungos siekiamą samdomų darbuotojų skaičių rodo šiuos procesus išreiškiančių kreivių susikirtimo taškas. Jei pasiūla yra 1 darbuotojas, esant 8 Lt algai, 2 – 12 Lt, 3 – 18 Lt, profsąjungai optimalu, kad būtų priimti 2 darbuotojai. Iš lentelės matome, kad tokį samdos dydį atitinka 16 Lt atlyginimas.

Kadangi , nesant profsąjungos, gaudami 16 lt sutiktų dirbti 3 darbininkai, profsąjungai iškyla uždavinys apriboti darbo pasiūlą. Aptarsime pagrindinius metodus, kuriais profsąjungos riboja darbo pasiūlą. Darbuotojų solidarumas yra vienas iš pagrindinių veiksnių. Nedirbantieji turi nesutikti dirbti už mažesnį , nei reikalauja sąjunga, darbo užmokestį, o dirbantieji priešintis, kad jiems nebūtų mažinamas darbo užmokestis. Aukštesne organizacine [profsąjungų kovos už savo narių pajamas forma laikytina uždaro cecho politika. Uždaru cechu vadinama įmonė, kurioje neturi teisės dirbti ne profsąjungos nariai. Tarpinė forma yra profsąjungos kontroliuojamas licencijų išdavimas. Licencijų sistema neleidžia priimti į darbą daugiau darbuotojų , nei numato profsąjungos strategija. Klasikiniu licencinės sistemos pavyzdžiu laikomas gydytojų skaičiaus ribojimas JAV, užtikrinęs šios profesijos atstovams pajamas, beveik 5 kartus viršijančias šalies užmokesčio vidurkį.

Lietuvoje klasikinės profsąjungos tik pradėtos kurti, todėl , nagrinėdami profsąjunginio judėjimo praktiką, geriau remtis kitų šalių, pirmiausia JAV, pavyzdžiais. JAV profsąjunginio judėjimo klestėjimas sutapo su Antruoju pasauliniu karu. Dėl mobilizacijos susidarius darbo jėgos trūkumui, samdomų darbuotojų darbo užmokestis labai padidėjo. Tuo laikotarpių profsąjungos jungė beveik 40 procentų darbo jėgos. Po karo susivienijusių į sąjungas darbuotojų dalis sumažėjo ir dabar nesiekia 20 procentų. Aptarta dinamika rodo tam tikrą profsąjungų judėjimo krizę, bet dalyje šalių monopolinė sąjungų padėtis darbo pasiūlos sferoje nekelia abejonių. Transporto, kalnakasybos profsąjungoms priklauso 75 procentai darbuotojų, tabako pramonės, pašto paslaugų _ per 50 ir panašiai. Šių šakų profsąjungos pajėgia veikti darbo užmokesčio lygį. Vakarų Europoje profesinių sąjungų nariais yra apie 40 procentų darbo jėgos.


mundus vult decipi, ergo decipiatur
Siųsti asmeninę žinutę
Peršokti į forumą:

Prisijungti
Nario vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruokis

Pamiršai slaptažodį?
Paprašyk naujo

Skirkite 2% paramą

Visos teisės saugomos © 2007 Valstybinės mokesčių inspekcijos profesinė sąjunga
Programini palaikymą atlieka Rimas Armaitis
Powered by PHP-Fusion © 2003-2006Fusion 6 by: PHP-Fusion Themes5056622 Valstybinės mokesčių inspekcijos profesinė sąjunga Unikalių apsilankymų