Mūsų šalyje krizės požymiai tik stiprės
Parašyta Administratorius 2007/12/14/ - 14:34
Biudžetas - laukinio kapitalizmo įrankis?
Respublika
2007-12-12
2008 metų biudžetas buvo formuojamas nutylint daugybę dalykų, kuriems reikėjo viešų svarstymų ir debatų, Eltai teigė VU Ekonomikos fakulteto profesorius habilituotas mokslų daktaras Povilas Gylys.
Gyventojų pajamų mokesčio tarifo sumažinimas nuo 27 iki 24 proc. ir sprendimas nacionalinį biudžetą net 56,3 proc. pildyti netiesioginiais mokesčiais - iš akcizų ir PVM, rodo, jog Lietuvos mokesčių sistema tampa regresinė, negalėsianti tinkamai finansuoti viešųjų paslaugų. Pasak profesoriaus, valstybės sprendimas skolintis galėjo būti pateisinamas tik siekiant labiau paremti varganą šalies viešąjį sektorių. Tačiau 5,8 proc. padidintas finansavimas švietimui ir aukštajam mokslui rodo, kad tokios būtinybės nebuvo. Kaip ir viešų diskusijų šiais klausimais. Kaip Eltą tikino Gylys, tokių sprendimų tikslas yra vienas - prislopinti socialinės apsaugos ir švietimo sektorius, kuriems nepajėgus paslaugų teikti tinkamai būtų galima kelti mintį apie jų privatizavimą.
Išplėstos naujienos
Respublika
2007-12-12
Nacionalinis dienraštis
33 821 egz.
Biudžetas - laukinio kapitalizmo įrankis?
2008 metų biudžetas buvo formuojamas nutylint daugybę dalykų, kuriems reikėjo viešų svarstymų ir debatų, Eltai teigė VU Ekonomikos fakulteto profesorius habilituotas mokslų daktaras Povilas Gylys.
Gyventojų pajamų mokesčio tarifo sumažinimas nuo 27 iki 24 proc. ir sprendimas nacionalinį biudžetą net 56,3 proc. pildyti netiesioginiais mokesčiais - iš akcizų ir PVM, rodo, jog Lietuvos mokesčių sistema tampa regresinė, negalėsianti tinkamai finansuoti viešųjų paslaugų. Pasak profesoriaus, valstybės sprendimas skolintis galėjo būti pateisinamas tik siekiant labiau paremti varganą šalies viešąjį sektorių. Tačiau 5,8 proc. padidintas finansavimas švietimui ir aukštajam mokslui rodo, kad tokios būtinybės nebuvo. Kaip ir viešų diskusijų šiais klausimais. Kaip Eltą tikino Gylys, tokių sprendimų tikslas yra vienas - prislopinti socialinės apsaugos ir švietimo sektorius, kuriems nepajėgus paslaugų teikti tinkamai būtų galima kelti mintį apie jų privatizavimą.
Švietimo finansavimas - gėda
- Lietuvos skola praėjusiais metais buvo gerokai didesnė ir už Latvijos, ir už Estijos skolas. Latvija ir Estija sudarė perteklinius biudžetus, Lietuva - deficitinį? Kaip vertinate tokį Seimo žingsnį?
- Deficitinis biudžetas reiškia, kad dabartinė karta uždeda naštą ateinančioms kartoms. Turi skolintis, kad padengtum kitų metų deficitą, susijusį su valstybės viešaisiais finansais. Be abejo, trumpuoju laikotarpiu biudžetas gali būti deficitinis, bet ilguoju laikotarpiu jį reikia subalansuoti.
Pas mus paradoksaliai sprendžiamas šitas klausimas. Kitiems metams planuojamas maždaug milijardo litų biudžeto deficitas. Tačiau iš gyventojų pajamų mokesčio mes netekome 566 mln., o iš laikinojo socialinio mokesčio - 400 mln. Sudėję gausime maždaug milijardą. Dėl to man kyla klausimas, kodėl reikėjo sumažinti biudžeto pajamas beveik milijardu? Juk ekonominės būtinybės nebuvo... Kodėl Lietuvoje nebuvo diskusijos šituo klausimu? Net laikinuoju socialiniu mokesčiu pelnas, palyginti su Vakarų Europa, Lietuvoje apmokestinamas nesmarkiai.
- Sakoma, kad Vyriausybė praleido progą švietimo sistemas išvesti iš krizės. Ką reiškia tas 5,8 proc. padidintas finansavimas švietimui?
- Finansavimo padidinimas švietimui per valstybės biudžetą 5 proc., per savivaldybes maždaug 8 proc. nieko nereiškia. Juk nacionaliniame biudžete numatoma, kad išlaidos 2008-aisiais bus didesnės net 29 proc. nei šiemet.
Klausimas, kodėl mes kalbame apie švietimą ir aukštąjį mokslą kaip apie šalies prioritetą?
Beje, pažiūrėkite, kaip yra gudraujama. Prie sričių, kurioms skiriama mažai lėšų, nėra pateikiama padidinto finansavimo išraiška procentais, pateikiami tik litai. Bet juk nesunku suskaičiuoti, kad švietimui skirta tik maždaug 5 proc. daugiau!
Jie to nerašo, nes gėda. Juk gėda mūsų šaliai, kad mes taip žiūrime į savo protų ugdymą.
Aš tikrai už tai, kad būtų geri keliai, tačiau mums kažkodėl svarbūs tik materialiniai dalykai. Jei mes investuojame į žmogų, esą tai nieko nereiškia. Bet juk tai yra XIX amžiaus vulgarusis materializmas, būdingas tiek marksistams, tiek liberalams. Žmogus irgi yra vertybė. Tai kapitalas, į kurį investavus gaunama didelė grąža. Aš tvirtai laikausi nuomonės, kad visiems jauniems gabiems žmonėms, ar jie turtingi, ar ne, turi būti sudarytos sąlygos mokytis. O ką mes su tokiu biudžetu darome? Nejaugi sakome, kad aukštasis mokslas bus prieinamas?.. Bet juk tai netiesa...
Mokesčių sistema regresuoja
- Ar įžvelgiate šiame biudžeto paskirstyme prioritetinių sričių?
- Mūsų literatūroje yra toks terminas "valdymas užtemdant" (angl. "rule by obfuscation"). Manau, sąmoningai viešųjų finansų klausimas yra užtamsinamas, taip lengviau manipuliuoti. Mes esame išsilavinę žmonės, tačiau ekonomikos srityje raštingumo lygis labai žemas.
Pažiūrėkite, apie 56 proc. biudžeto pajamų sudarys netiesioginės pajamos (41,8 proc. pajamų numatoma gauti iš PVM ir 14,5 proc. iš akcizų). Kitaip tariant, tai rodo, kad mūsų mokesčių sistema toliau slysta į regresinę būklę. O tada didžiausia mokesčių našta gula ant neturtingųjų pečių.
O paskui naiviai klausiama, kodėl jie važiuoja į Airiją... Viešosios paslaugos žmonėms tampa neprieinamos. Pažiūrėkite, kas padaryta su viešaisiais finansais - viskas daroma mažinant mokesčius!
Esmė yra ta, kad beprotiškai maži mokesčiai, kaip ir beprotiškai aukšti, skatina šešėlinę ekonomiką. Kai nėra pinigų išlaikyti viešajam sektoriui, šešėlinė ekonomika didėja. Gydytojas, mokytojas, policininkas, net ir būdamas padorus žmogus, jei negauna lėšų, yra priverstas galvoti apie papildomas pajamas, kurios nebūtinai yra sąžiningos.
- Buvo kalbų, kad didėjant biudžeto išlaidoms bus devalvuojamas litas. Ką apie tai manote?
- Biudžeto deficitas, ypač jei jis didelis, prisideda prie tokios tikimybės. Bet mūsų deficitas nėra didelis. O dabar didžiausia grėsmė mūsų litui yra neigiamas einamosios sąskaitos balansas, kuris siekia jau apie 17 proc. BVE Štai čia yra grėsmė. Bet mes nei reguliuojame to einamosios sąskaitos balanso, nei ką...
Mes sąmoningai mažiname mokestines pajamas vienu milijardu, paskui sakome, kad nėra pinigų mokytojams, nes negalima sumažinti biudžeto deficito. Mano galva, šitaip yra slopinamas viešasis sektorius ir elgiamasi prieš valstybės interesus.
- Ką Jūs turite omenyje?
- Vakarų ekonomistas Paulas Krugmanas sako, kad daugelyje šalių yra sąmokslas prieš valstybę, kad viešasis sektorius yra pridusinamas: kai pridusini sveikatos apsaugą, ji nepajėgia teikti paslaugų tinkamai, tada choru rėkiama, kad reikia privatizuoti. Lygiai tas pats pasakytina apie švietimą ir aukštąjį mokslą.
Grįžome į XIX amžių
- Jūs manote, kad Lietuvoje sektorius, kurie turi tarnauti viešajam interesui, kėsinamasi privatizuoti?
- Lietuvoje tokie dalykai daromi ypač šiurkščiai. Vakaruose tokių dalykų negali būti. Nors niekur nėra šimtaprocentinės demokratijos, vis dėlto Vakaruose jos yra daugiau. Mes gyvename vieno dešiniojo pusrutulio autoritarizme: daugybė dalykų yra nutylimi, prislopinami.
Apie mokesčius kažkodėl visi tyli. Jei mes būtume darę progresiją nuo 33 proc. pajamų mokesčio - dar dar, o dabar - kokia čia progresija su 24 proc.? Čia juk juokas! Danijoje viršutinė mokesčių riba siekia net 63 proc., bet kodėl nepadaryti kaip Airijoje - 42 proc.?
Ne... Lietuvoje to neišgirsite... Jums visada primins, kad Airijoje pelno mokestis yra 12,5 proc., tačiau kalbėti, kad ten gyventojų pajamų mokestis yra progresinis ir viršutinė jo riba yra 42 proc., Lietuvoje yra tabu...
- Kaip turėjo būti paskirstytas biudžetas?
- Kai ekonominė padėtis buvo gera, būčiau ne tik nemažinęs mokesčių - būčiau juos net didinęs. Tuo metu reikėjo nors šiek tiek išplėsti biudžetą bent iki kokių 33-35 proc. nuo BVP. Kai aš buvau politikoje, Lietuvos verslas buvo silpnas. Ir mes suvokėme, kad jam didelė mokesčių našta būtų nepakeliama. Bet dabar situacija visai kita. Verslo pelnai išaugo nepalyginamai, todėl dabar jis galėtų-labiau prisidėti prie viešųjų poreikių tenkinimo. Tačiau mūsų verslo lyderiai nesuvokia viešojo sektoriaus reikšmės ekonomikai.
- Laukinis kapitalizmas?
- Taip, laukinis XIX amžiaus kapitalizmas. Egzistuoja tik privatūs interesai, viešųjų nėra, tai rinkos fundamentalizmas.
Investicijos į viešąjį sektorių, į socialinį kapitalą, į mokslą duoda grąžą! Pažiūrėkite į Suomiją. Jie mąstė strategiškai, o mes mąstome iki rinkimų.
- Kokios gali būti tokio biudžeto paskirstymo pasekmės?
- Toliau degraduos mūsų respublika (to žodžio tiesioginė prasmė - viešasis reikalas), tai yra tos sritys, kurios reikalauja bendrų valstybinių sprendimų.
Yra dalykų, kuriais turime rūpintis patys individualiai, bet yra dalykų, kuriais turi rūpintis valstybė. Lietuvoje kai kurie ekspertai jau sugebėjo įdiegti, kad švietimas, kaip ir sveikatos apsauga, yra privataus intereso sfera. Netiesa! Tai yra mišraus intereso sritys, jose yra ir viešo reikalo. Iš mokslo naudos turi ir pats žmogus, bet jos turi ir valstybė. Taip pat verslas.
Taigi mūsų šalyje krizės požymiai tik stiprės, bet tie, kurie valdo šalį, arba to nesupranta, arba bijo pasakyti.