Valstybės tarnybos profesinių sąjungų kreipimasis dėl Valstybės tarnybos įstatymo pataisų
Parašyta Senas Vilkas 2008/04/01/ - 08:38

Susipažinę su Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 51 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XP-2308 (2) k o n s t a t u o j a m e:
Šiuo projektu iš esmės siekiama apibrėžti kolektyvinius darbo santykius, kolektyvinių derybų valstybės tarnyboje prielaidas, tačiau atkreipiame dėmesį, kad pateiktas įstatymo projektas teikiamas neatsižvelgus į 2008 03 12 valstybės tarnautojus atstovaujančių profesinių sąjungų atstovų pastabas bei pasiūlymus, kuriems pritarė dauguma 2008 03 13 Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje dalyvavusių Seimo narių.
Pakartotinai prašome atsižvelgti į šias esmines pastabas ir grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti:
Išplėstos naujienos
LIETUVOS RESPUBLIKOS IKITEISMINIO TYRIMO ĮSTAIGŲ PROFESINĖ SĄJUNGA
LIETUVOS VIDAUS REIKALŲ SISTEMOS RESPUBLIKINĖ PROFESINĖ SĄJUNGA
LIETUVOS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PROFESINĖ SĄJUNGA
MUITINĖS DARBUOTOJŲ PROFESINĖ SĄJUNGA
LIETUVOS MUITINĖS DARBUOTOJŲ PROFESINIŲ SĄJUNGŲ SUSIVIENIJIMAS
VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PROFESINĖ SĄJUNGA
PROKURATŪROS PROFESINĖ SĄJUNGA
LIETUVOS POLICIJOS PROFESINĖ SĄJUNGA
LIETUVOS UGNIAGESIŲ GELBĖTOJŲ PROFESINIŲ SĄJUNGŲ SUSIVIENIJIMAS
VILNIAUS MIESTO POLICIJOS DARBUOTOJŲ PROFESINĖ SĄJUNGA


Lietuvos Respublikos Seimo nariams

K R E I P I M A S I S
2008 m. kovo mėn. 31 d.
Vilnius


Susipažinę su Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 51 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XP-2308 (2) k o n s t a t u o j a m e:
Šiuo projektu iš esmės siekiama apibrėžti kolektyvinius darbo santykius, kolektyvinių derybų valstybės tarnyboje prielaidas, tačiau atkreipiame dėmesį, kad pateiktas įstatymo projektas teikiamas neatsižvelgus į 2008 03 12 valstybės tarnautojus atstovaujančių profesinių sąjungų atstovų pastabas bei pasiūlymus, kuriems pritarė dauguma 2008 03 13 Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje dalyvavusių Seimo narių.
Pakartotinai prašome atsižvelgti į šias esmines pastabas ir grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti:

-įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Įstatymo projektą parengė Seimo valdybos nutarimu sudaryta darbo grupė, kurios veikloje dalyvavo socialinių partnerių atstovai. Pažymime, kad valstybės tarnautojus atstovaujančių profesinių sąjungų vadovams nebuvo žinoma apie tokios darbo grupės veiklą, juolab jos sprendimus kolektyvinius darbo santykius sureguliuoti būtent taip kaip siūloma minėtu įstatymo projektu;

-abejotina, ar nacionalinės kolektyvinės sutarties dalyku gali būti pareiginės algos bazinio dydžio (toliau- bazinio dydžio) nustatymas (įstatymo projekto 2 str. 1 d.). Įvertinant tai, kad nacionalinės kolektyvinės sutarties šalimis yra profesinių sąjungų organizacijos ir Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, pabrėžtina, kad nacionalinis susitarimas negali ne tik saistyti Seimo, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios, bet ir sukurti jam prievolių. Jei būtų priešingai, toks įstatymas prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintam valdžių pasidalijimo principui. Dėl šios priežasties iš įstatymo projekto 2 str. 1 d. išbrauktinos nuostatos, kuriomis siūloma reglamentuoti bazinio dydžio nustatymą nacionaline kolektyvine sutartimi. Projektas taisytinas ES šalių pavyzdžiu, atsižvelgiant į Seime įregistruotuose įstatymų projektuose (Nr. XP- 1779 ir Nr. XP- 1780) siūlomas nuostatas;

-Konstitucinis teismas 2004 m. gruodžio mėn. 13 d. nutarime pabrėžė, kad tuo mastu, kuriuo valstybės tarnybos santykiai yra susiję su žmogaus teisėmis ar laisvėmis, jie turi būti reguliuojami įstatymais, o valstybės tarnybos (ir su ja susiję) procesiniai (procedūriniai) santykiai gali būti reguliuojami ir poįstatyminiais aktais, tačiau taip, kad nebūtų konkurencijos su įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu. Aiškūs kriterijai, kuriais remiantis valstybės tarnautojams nustatomas apmokėjimo už darbą dydis (darbo užmokestis), yra esminis kiekvieno piliečio teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą elementas ir turi būti nustatomi įstatymu. Taigi valstybės tarnautojų darbo užmokesčio reguliavimas galimas tik įstatymu, o ne kita, t.y. projekto autorių siūloma, forma- nacionaline kolektyvine sutartimi. Tokia sutartimi gali būti leistina reguliuoti tik tas įstatymo nuostatas, susijusias su valstybės tarnautojų darbo užmokesčiu, kuriomis siekiama įgyvendinti jau priimtą įstatymą;

-įstatymo projekto 1 str. 1 d. redakciją būtina tobulinti aiškiau apibrėžiant nacionalinės kolektyvinės sutarties dalyką. Nacionaline kolektyvine sutartimi turėtų būti reguliuojamas ne tik darbo ir poilsio laikas, darbo užmokesčio reguliavimo ypatumai (tiek, kiek tai susiję su vykdomosios valdžios kompetencija), profesinių sąjungų veiklos garantijos, valstybės tarnautojų darbo sąlygos, jų veiklos vertinimo procedūros, kvalifikacijos kėlimas ir pan.;

-būtina tobulinti įstatymo projekto 3 str., kuriuo ketinama reglamentuoti įstatymo taikymą, nuostatas. Šis įstatymas turėtų įsigalioti nuo jo priėmimo dienos, išskyrus kai kurias jo nuostatas, susijusias su bazinio dydžio nustatymu. Priešingu atveju, iš principo iki 2009 metų būtų neįmanomos jokios derybos, sutarties rengimo bei pasirašymo procedūros dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties valstybės tarnyboje;

-įstatymo projektą būtina papildyti atskiru straipsniu “Įstatymo įgyvendinimas”. Šiame straipsnyje tikslinga pasiūlyti Vyriausybei parengti ir priimti teisės aktus, įgyvendinančius šias Įstatymo projekto nuostatas, susijusias su įgaliojimų suteikimu ministerijoms derėtis dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties ir įgaliojimų suteikimu ministerijoms bei centrinėms įstaigoms derėtis dėl šakinių kolektyvinių sutarčių ir prisiimti įsipareigojimus pagal šias sutartis.

Taip pat pabrėžiame, kad kartu su minėtu įstatymo projektu teikiamas Lietuvos Respublikos Darbo kodekso pataisų paketas XP – 2307(3) nepagrįstai siejamas su minėtomis valstybės tarnybos įstatymo pataisomis, todėl manome esant tikslinga svarstyti Lietuvos Respublikos Darbo kodekso pataisas nesiejant jų su valstybės tarnybos įstatymo pakeitimais.
Priėmus socialinių partnerių neišdiskutuotą valstybės tarnybos įstatymo projektą, kolektyvinių darbo santykių įgyvendinimas valstybės tarnyboje gali būti dar labiau komplikuotas nei yra iki šiol. Be to, įstatymo projekto analizė leidžia teigti, kad jį priėmus galėtų iškilti ginčas dėl įstatymo atitikties Konstitucijos normoms.


Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo
įstaigų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas
Vytautas Bakas

Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinė
profesinės sąjungos pirmininkas
Gintautas Lagunavičius

Lietuvos valstybės tarnautojų
profesinės sąjungos pirmininkė
Irena Petraitienė

Muitinės darbuotojų
profesinės sąjungos pirmininkė
Leokadija Daujotaitė

Lietuvos muitinės darbuotojų
profesinių sąjungų susivienijimo
Koordinacinės tarybos pirmininkas
Jūrius Bruklys

Valstybinės mokesčių inspekcijos
profesinės sąjungos pirmininkas
Julijonas Aniukštis

Prokuratūros profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas
Virginijus Mizaras

Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkas
Vytautas Lamauskas

Lietuvos ugniagesių gelbėtojų
profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas
Saulius Džiautas

Vilniaus miesto policijos darbuotojų
profesinės sąjungos pirmininkas
Vladas Sanda