Kryžkelė artėjant rinkimams
Parašyta Senas Vilkas 2008/04/02/ - 08:54
Seimas po svarstymo pritarė valstybės tarnautojų profesinių sąjungu teiktiems pasiūlymams

2008 balandžio 1 dieną mūsų išrinktiesiems tautos atstovams buvo ypatingai sunki ir įtempta. Užgriuvusi politinių įvykių virtinė reikalavo ne vien asmeninio dalyvavimo plenariniame posėdyje, bet ir intensyvaus, sutelkto mąstymo apie artimiausią šalies ateitį. Didžiąjai daliai politikų pagrindiniu rūpesčiu tapo Seimo pirmininko Viktoro Muntiano atsistatydinimo ir naujojo pirmininko rinkimų klausimai.

Svarstyti Valstybės tarnybos įstatymo 5 (1) ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XP-2308(2), plenarinių posėdžių salėje liko mažiau nei ketvirtis Seimo narių. Vis dėl to likę 26 politikai, atsižvelgė į visų Lietuvos valstybės tarnautojų profesinių sąjungų vieningai pareikštą argumentuotą kritiką Algirdo Syso projektui. Seimas vienbalsiai pritarė projektui su L.Sabučio ir V.Boreikienės pataisomis po svarstymo. Dėl projekto Nr.XP-2308(2) balsavo: už – 26.

Dar viena gera žinia tą dieną tapo sprendimas pritarti po svarstymo Darbo kodekso pataisų projektui. Numatyta keisti pasenusias ir diskriminuojančias Darbo kodekso normas įtvirtintas šiuose galiojančiuose DK straipsniuose: 22, 24, 43, 47, 52, 58, 67, 68, 69, 70, 71, 72, 73, 76, 77, 78, 79, 80, 83, 84, 85, 130, 149, 162, 193, 194. Kodekso numatomas papildyti 75(1), 130(1) straipsniais bei Kodekso priedo papildymo įstatymo projektu Nr.XP-2307(3). Balsavo: už – 27, susilaikė 3.
Išplėstos naujienos
Seimas po svarstymo pritarė valstybės tarnautojų profesinių sąjungu teiktiems pasiūlymams

2008 balandžio 1 dieną mūsų išrinktiesiems tautos atstovams buvo ypatingai sunki ir įtempta. Užgriuvusi politinių įvykių virtinė reikalavo ne vien asmeninio dalyvavimo plenariniame posėdyje, bet ir intensyvaus, sutelkto mąstymo apie artimiausią šalies ateitį. Didžiąjai daliai politikų pagrindiniu rūpesčiu tapo Seimo pirmininko Viktoro Muntiano atsistatydinimo ir naujojo pirmininko rinkimų klausimai.

Svarstyti Valstybės tarnybos įstatymo 5 (1) ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XP-2308(2), plenarinių posėdžių salėje liko mažiau nei ketvirtis Seimo narių. Vis dėl to likę 26 politikai, atsižvelgė į visų Lietuvos valstybės tarnautojų profesinių sąjungų vieningai pareikštą argumentuotą kritiką Algirdo Syso projektui. Seimas vienbalsiai pritarė projektui su L.Sabučio ir V.Boreikienės pataisomis po svarstymo. Dėl projekto Nr.XP-2308(2) balsavo: už – 26.

Dar viena gera žinia tą dieną tapo sprendimas pritarti po svarstymo Darbo kodekso pataisų projektui. Numatyta keisti pasenusias ir diskriminuojančias Darbo kodekso normas įtvirtintas šiuose galiojančiuose DK straipsniuose: 22, 24, 43, 47, 52, 58, 67, 68, 69, 70, 71, 72, 73, 76, 77, 78, 79, 80, 83, 84, 85, 130, 149, 162, 193, 194. Kodekso numatomas papildyti 75(1), 130(1) straipsniais bei Kodekso priedo papildymo įstatymo projektu Nr.XP-2307(3). Balsavo: už – 27, susilaikė 3.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS TARNYBOS įstatymo 5(1) IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS


Vilnius

(Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708; 2003, Nr. 101-4534; 2006, Nr. 4-97, Nr. 87-3400)

1 straipsnis. 5(1) straipsnio pakeitimas

Pakeisti 5(1) straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„5(1) straipsnis. Kolektyvinės sutartys valstybės tarnyboje

1. Nacionalinė kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės įgaliotų ministerijų rašytinis susitarimas, kuris nustato Lietuvos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas.

2. Šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių valstybės tarnautojams, dirbantiems vienoje viešojo administravimo veiklos srityje, ir Vyriausybės įgaliotų institucijų rašytinis susitarimas, kuris nustato visų vienos viešojo administravimo veiklos srities valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas.

3. Įstaigos kolektyvinė sutartis yra darbdavio ir valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų rašytinis susitarimas, sudaromas tarp valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens ir valstybės tarnautojams atstovaujančios valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios valstybės tarnautojų profesinės sąjungos, kuris nustato valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų tarnybos (darbo) ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas.

4. Įstaigos ir šakos kolektyvinėje sutartyje negali būti nustatyta papildomų sąlygų, susijusių su papildomomis valstybės ir savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų lėšomis.

5. Kolektyvinėse sutartyse valstybės tarnyboje negali būti nustatyta sąlygų, bloginančių valstybės tarnautojų padėtį, palyginti su įstatymų nustatyta.

6. Nacionalinė ir šakos kolektyvinės sutartys valstybės tarnyboje registruojamos Darbo kodekso 54 straipsnyje nustatyta tvarka.”

2 straipsnis. 24 straipsnio 2 dalies pakeitimas ir straipsnio papildymas nauja 3 dalimi

1. Pakeisti 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

“2. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šis Įstatymas (priedėlis priedas). Pareiginės algos koeficiento vienetas yra pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Ateinančių finansinių metų bazinis dydis, atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Seimas kartu su ateinančių metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio. Pareiginė alga apvalinama taip, kad paskutinis skaitmuo būtų 0 arba 5.”

2. Papildyti 24 straipsnį nauja 3 dalimi:

“3. Jei nacionalinė kolektyvinė sutartis nėra sudaryta arba pakeista iki einamųjų metų birželio 1 d., tai ateinančių finansinių metų bazinį dydį Vyriausybės teikimu, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, tvirtina Seimas kartu su ateinančių metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį.”

3. Buvusias 24 straipsnio 3 ir 4 dalis laikyti atitinkamai 4 ir 5 dalimis.

3 straipsnis. Įstatymo taikymas

Šis įstatymas taikomas nustatant 2009 metų ir vėlesnių metų pareiginės algos bazinį dydį.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS