Bandymas užvaldyti VMI
Parašyta Administratorius 2010/10/21/ - 08:12
Ministro R.Palaičio patikėtinis A.Armalis yra neseniai įsteigtos viešųjų ryšių įmonės "opinio.lt" vadovas, o šios bendrovės vienintelis darbuotojas yra liūdnos šlovės veikėjas Saulius Trečekauskas.
Abu jie anksčiau dirbo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI), abu buvo atleisti: A.Armalis dėl problemų, susijusių su darbo drausme ir alkoholiu, o S.Trečekauskas kaip praradęs vadovybės pasitikėjimą. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra konstatavusi, kad S.Trečekauskas, dirbdamas valstybės tarnyboje ir tuo metu atstovavęs žmonai Klaipėdos apygardos administraciniame teisme ne mažiau kaip šešis kartus, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, kuris tai draudžia daryti.
Išplėstos naujienos
Antrasis valstybės užvaldymo etapas?
Mindaugas VELIČKA
Po visų parlamentinių tyrimų, po visų Seimo oficialiai patvirtintų išvadų, atskleidusių Valstybės saugumo departamento (VSD) ir visos valstybės neteisėtą užvaldymą, padėtis ne tik nepasikeitė, bet net pablogėjo. Privati užsienio kapitalo firma jau nesitenkina VSD, ji koją įkėlė į vykdomąją valdžią - vieną svarbiausių ministerijų. Prasidėjo antrasis valstybės užvaldymo etapas?
Senais bėgiais
Iš VSD atleidus Antrosios (kontržvalgybos) valdybos viršininką Vytautą Damulį ir šios valdybos Ketvirtojo skyriaus viršininką Kastytį Braziulį, operatyvinio tyrimo "Mina" bylą, nukreiptą prieš "Dujotekaną" kaip galimą Rusijos Federacijos žvalgybos priedangos įmonę, VSD vadovai perduoda tos pačios "Dujotekanos" prezidento Rimando Stonio talkininkui Linui Jurgelaičiui ir jo vadovaujamai VSD Trečiajai (ekonominių valstybės pagrindų apsaugos) valdybai.
Priminsime, kad L.Jurgelaitis pats figūruoja šiame tyrime kaip talkinęs R.Stoniui ir Piotrui Vojeikai perimant Kauno termofikacinę elektrinę. Maža to, L.Jurgelaičio pavaldiniai Aidis Mieželis ir Mindaugas Svirskas pradeda slapta sekti iš VSD atleistus V.Damulį ir K.Braziulį, trukdyti jiems susirasti darbą ne tik valstybiniame, tačiau ir privačiame sektoriuje. Taip pat pradedami šnipinėti politikai, žurnalistai, visuomenininkai, kurie kelia VSD pareigūnų korupcinius ryšius viešumon. Visa tai organizuoja arba vykdo vėl tie patys įvardyti VSD pareigūnai.
Už šiuos "nuopelnus" saugumiečiai paaukštinami: A.Mieželis tampa Devintosios (visuomeninių procesų) valdybos viršininku, M.Svirskas - VSD Klaipėdos apygardos valdybos viršininku. Net ir atsistatydinus VSD generaliniam direktoriui Povilui Malakauskui ir darbą pradėjus naujam departamento vadovui Gediminui Grinai, jie toliau liko eiti savo pareigas, o kontržvalgybinė operacija faktiškai buvo sužlugdyta ir nutraukta. "Dujotekanai" itin naudinga ir tai, kad aukštas VSD generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas eina Romualdas Vaišnoras. Šis pareigūnas, kaip ir jo kolega Rytis Muraška, taip pat aktyviai veikė VSD skandalo metu, vykdydamas VSD vadovybės "specialius pavedimus", nukreiptus prieš Seimą ir jo tyrimą. VSD, nors ir finansuojamas iš Lietuvos biudžeto, kol kas negrįžo į valstybės rankas.
Pirmoji kregždė
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas numato, kad Vidaus reikalų ministerija (VRM) ir jos valdymo sričiai priklausančios viešąjį saugumą užtikrinančios įstaigos yra priskirtinos prie Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų. VRM yra pavaldi Lietuvos policija, valstybės finansų sistemos apsaugą nuo nusikalstamo poveikio turinti užtikrinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Vadovybės apsaugos departamentas, užtikrinantis Lietuvos vadovybės ir oficialių svečių apsaugą nuo teroro aktų, smurto ir kitokio kėsinimosi bei su šio uždavinio įgyvendinimu susijusių saugomų objektų apsaugą, Viešojo saugumo tarnyba, kurią sudaro specialiosios parengties daliniai, saugantys ir konvojuojantys nuteistuosius ir suimtuosius, likviduojantys konfliktines situacijas laisvės atėmimo vietose, prireikus palaikantys viešąją tvarką ypatingų situacijų metu, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir kitos svarbios tarnybos bei įstaigos. Įstatymai numato, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Viešojo saugumo tarnyba karo padėties ir valstybės gynybos (karo) metu priskiriamos ginkluotosioms pajėgoms. Dėl šių itin svarbių funkcijų VRM, jos politinė vadovybė ir jai pavaldžios įstaigos buvo ir bus užsienio slaptųjų tarnybų domėjimosi objektas.
LŽ jau rašė, kad neseniai vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis viceministru, kuruojančiu ir kontroliuojančiu visas teisėsaugos ir operatyvines VRM pavaldumo tarnybas, netikėtai paskyrė iš VSD atleistą saugumo pareigūną Mindaugą Ladigą. Šis asmuo 2006-2009 metais buvo tuomečio prezidento Valdo Adamkaus patarėjas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais. "Su prezidentūra santykiai geri, o su Užsienio reikalų ministerija geri kaip niekada", - tokį "Dujotekanos" vadovo telefoninį pokalbį su Maskva fiksavo Lietuvos kontržvalgyba. Ir šis raportas centrui yra visiškai pagrįstas. Po pulkininko Vytauto Pociūno žūties prasidėjęs parlamentinis tyrimas ir visas Seimas sulaukė įnirtingo pasipriešinimo iš VSD, kurį besąlygiškai rėmė tuometė prezidentūra. Ko vertas net beviltiškiausioje situacijoje visiškai susikompromitavusio tuomečio VSD vadovo Arvydo Pociaus gynimas, kreipimaisi į Konstitucinį Teismą, siekiant apriboti parlamento galias, Valstybės gynimo tarybos posėdžiai, kurių metu duodami nurodymai generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui kuo skubiau baigti V.Pociūno žūties tyrimą (tai yra nutraukti), ir kiti veiksmai, kurie atitiko "Dujotekanos" ir jai talkinusių saugumiečių interesus. Bet ne Lietuvos. M.Ladiga būtent ir kuravo nacionalinį saugumą V.Adamkaus prezidentūroje. Tačiau iš tikrųjų tebuvo VSD vadovų, kurie jį ir delegavo prezidento patarėju, valios klusnus vykdytojas. LŽ jau rašė, kad vidutinių gabumų ir jokiais darbais nepasižymėjęs M.Ladiga, tarpininkaujant savo kurso draugui Liberalų ir centro sąjungos vicepirmininkui parlamentarui Algiui Čaplikui (kurio sūnus dirba VSD), dabar ir tapo vidaus reikalų viceministru. Tačiau šis netikėtas, daug ką šokiravęs ministro R.Palaičio pasirinkimas buvo dėsningas.
Bandymas užvaldyti VMI 
Neatsitiktinai vidaus reikalų ministro R.Palaičio komandoje iškyla dar vienas dėmesio vertas asmuo - tai jo visuomeninis patarėjas Arūnas Armalis. Šis viešųjų ryšių konsultantas tiesiogiai siejamas su VSD ir "Dujotekana". Ministro R.Palaičio patikėtinis A.Armalis yra neseniai įsteigtos viešųjų ryšių įmonės "opinio.lt" vadovas, o šios bendrovės vienintelis darbuotojas yra liūdnos šlovės veikėjas Saulius Trečekauskas.
Abu jie anksčiau dirbo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI), abu buvo atleisti: A.Armalis dėl problemų, susijusių su darbo drausme ir alkoholiu, o S.Trečekauskas kaip praradęs vadovybės pasitikėjimą. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra konstatavusi, kad S.Trečekauskas, dirbdamas valstybės tarnyboje ir tuo metu atstovavęs žmonai Klaipėdos apygardos administraciniame teisme ne mažiau kaip šešis kartus, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, kuris tai draudžia daryti. Po tokio sprendimo S.Trečekausko reputacija nebėra laikoma nepriekaištinga, todėl jam ribojama galimybė trejus metus dirbti valstybės tarnyboje. Tyrimas dėl S.Trečekausko VTEK buvo pradėtas gavus VMI viršininko Modesto Kaseliausko pranešimą. VMI viršininkas komisijai pateikė medžiagą, jog S.Trečekauskas, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, padėjo praturtėti savo sutuoktinei. S.Trečekauskas, matyt, yra tiek skandalinga asmenybė, kad net saugumui artimo teisėjo Virgilijaus Valančiaus vadovaujama Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija š. m. spalio 8 dieną atmetė jo skundus dėl grąžinimo į darbą.
S.Trečekauskas buvo pakilęs net iki VMI viršininko pavaduotojo, todėl galėjo triuškinti R.Stonio verslo konkurentus, jau net buvo spėjęs inicijuoti kelis tyrimus. Kaip šis odiozinis veikėjas galėjo padaryti tokią stulbinamą karjerą?
Į VMI S.Trečekauskas buvo "nuleistas" iš Finansų ministerijos, kur buvo tuomečio ministro Zigmanto Balčyčio patarėju. Vienas socialdemokratų lyderių, matyt, nujausdamas tikrąją S.Trečekausko veiklą, apdairiai juo atsikratė, "komandiruodamas" į Finansų ministerijai pavaldžią įstaigą. Manoma, Z.Balčytis suprato ar įtarė, kad S.Trečekauskas renka apie jį informaciją ir teikia ją tokios užduoties užsakovams. VSD ir "Dujotekana" rėmė kito Socialdemokratų partijos vicepirmininko Gedimino Kirkilo, partinio Z.Balčyčio varžovo į premjerus ir socdemų lyderius, politines ambicijas.
VSD Kontržvalgybos valdyba, vykdydama operatyvinį tyrimą dėl galimos Rusijos priedangos organizacijos priešiškos veiklos, fiksavo, kad vienas tyrimo objektų, Lietuvos Respublikos pilietis, gavo nurodymą iš Rusijos dujų monopolininkės "Gazpromo" atstovo surinkti informaciją apie strateginį Lietuvos objektą - Klaipėdos valstybinį jūrų uostą. Tyrimo objektas, vykdydamas šį nurodymą, pasitelkė Klaipėdos jūrų uosto direkcijos juridinio skyriaus viršininku dirbusį S.Trečekauską ir tuometį Susisiekimo ministerijos viceministrą NN (pavardė redakcijai žinoma - aut. past.). Abu šie asmenys, lojalūs "Dujotekanai" ir jos vadovui, turėjo leidimus dirbti su valstybės paslaptimis. Baudžiamasis kodeksas numato, kad "tas, kas vykdydamas kitos valstybės ar jos organizacijos užduotį pagrobė, pirko ar kitaip rinko informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų".
VSD Antroji valdyba pradėjo apygardos teismo sankcionuotą S.Trečekauskui priklausančio telefono abonentinio numerio telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę. S.Trečekauskas palaikė intensyvius kontaktus su "Dujotekanos" prezidentu ir vykdė įvairiausius jo nurodymus.
Uždarame Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje VSD pareigūnai Aivaras Kazlauskas, A.Mieželis, Renatas Petkus ir Dainius Dabašinskas yra paliudiję, kad S.Trečekauskas yra slaptas etatinis VSD pareigūnas. Pats S.Trečekauskas, savaime suprantama, viešai tai neigia. Tačiau ir tai iškilus viešumon neaptemdė jo ir R.Stonio santykių. Ar tai neįrodo glaudaus VSD ir "Dujotekanos" ryšio?
Negatyvūs, arba "juodieji", viešieji ryšiai yra svarbus priešiškų slaptųjų tarnybų ar jų bendradarbių instrumentas.
"Juodosios technologijos" po VRM stogu
"Juodųjų technologijų" taikinio reputacija sistemiškai naikinama, pasirinktas taikinys yra šmeižiamas, viešai skleidžiama negatyvi, jį kompromituojanti informacija. Ji dažnai būna ir visiški pramanai ar tiesiog ciniškas melas. Tuo metu "Dujotekana" ne kartą pasitelkė tam tikras žiniasklaidos priemones ar atskirus žurnalistus, siekdama skleisti neigiamą ar pramanytą informaciją apie jos priešininkus. LŽ jau rašė, kaip VSD valdybos viršininkas L.Jurgelaitis, talkinęs "Dujotekanos" vadovams perimant Kauno elektrinę, rekomendavo pasitelkti žiniasklaidą, kompromituojant verslo oponentus "Gazprom" vadovybės akyse. Tai ir buvo padaryta. Kaip rodo Seimo Nacionalinio saugumo komitetui suteikta informacija, gauta vykdant kontržvalgybinę operaciją, "Dujotekana" pasitelkė du dienraščius ir vieną komercinę televiziją, siekdama parlamentinio tyrimo metu "išjungti kelis komiteto narius". Šmeižto auka buvo tapę ne tik Seimo nariai ar kontržvalgybos karininkai V.Damulis, K.Braziulis, V.Bieliauskas, tačiau net jų kolega velionis V.Pociūnas. Šmeižikiškos publikacijos ar laidos buvo publikuotos ir parodytos būtent tose žiniasklaidos priemonėse, kurios prieš tai gavo dideles sumas lėšų iš "Dujotekanos" arba jos ar jos akcininkų valdomų įmonių. VSD Kontržvalgybos valdyba yra parengusi analitinę pažymą "Dėl verslo grupių įtakos žiniasklaidai", ji pateikta Seimo NSGK nariams, tačiau dar nėra išslaptinta.
Analitiškai vertinant, nesunku spėti, kad "viena komercinė televizija" buvo komercinės TV3 Žinių tarnybos rengtos "Dujotekaną" palaikančios laidos. Tuo metu žinių vadove dirbo Jolanta Butkevičienė. Netekusi šių pareigų, ji mėgino nesėkmingai prigyti LRT, o neseniai tapo Rusijos propagandos ruporo Lietuvoje - Pirmąjį Baltijos kanalą valdančios įmonės - valdybos pirmininke.
Galimos Rusijos priedangos organizacijos veiklą stebėję operatyvinių tarnybų pareigūnai teigia, kad jos vadovai visada svajojo turėti "juodųjų" viešųjų ryšių kompaniją, kurios nesaistytų jokie moraliniai skrupulai ir kurią būtų galima panaudoti specialioms kompromitavimo užduotims.
A.Armalio ir S.Trečekausko firma nurodo, kad jų klientas yra VRM. Kai kurie ekspertai teigia, kad R.Stonio paskutiniai vieši pareiškimai dėl jį taip gąsdinančių VSD analitinių pažymų išviešinimo arba publikacijos, nukreiptos prieš Muitinės departamentą (kaip atsakas į FNTT reorganizaciją), yra minėtų viešųjų ryšių "specialistų" kūriniai.
Ar svajonė turėti "juodųjų technologijų" kontorą jau pildosi? Ir su R.Palaičio vadovaujamos VRM priedanga, parama ir bendrininkavimu? Kaip vertinti bendrus VRM ir "Dujotekanos" konsultantus? Bendri ir interesai? Verta pastebėti, kad R.Stonys turi daug įvairių interesų Klaipėdos apskrityje, kaip jų turi ir ministras R.Palaitis, sieksiantis artėjančiuose savivaldos rinkimuose tapti Palangos meru.
Tęsinys - rytdienos numeryje