Valstybinės mokesčių inspekcijos profesinė sąjunga
Naujienos · Įstatai · Narystė · Diskusijų forumas2021/12/03/ - 15:14
Navigacija
Naujienos
Įstatai
Narystė
Straipsniai
Siuntimai
Taisyklės
Diskusijų forumas
Web nuorodos
Naujienų kategorijos
Kontaktai
Foto galerija
Paieška

Vartotojų tinkle
Prisijungusių svečių: 1
Prisijungusių narių nėra

Registruoti nariai: 20
Neaktyvūs nariai: 0
Naujausias narys: OrestasJuozupaitis

Draugai


Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos

Muitinės darbuotoju profesinės sąjungos svetainė

Prokuratūros darbuotojų profesinė sąjunga

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga

Laikraštis Lietuvos profsąjungos


VMI PROFESINĖS SĄJUNGOS PAREIŠKIMAS
Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga
Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinė profesinė sąjunga
Lietuvos policijos profesinė sąjunga


Jo Ekscelencijai Valdui Adamkui 2007-11-09
Gerbiamas Prezidente,

Skaudūs pastarųjų dienų įvykiai Skuode, pasiglemžę trijų mažamečių gyvybes bei kiti pastaruoju metu policiją drebinantys korupcijos, nebaudžiamumo ir profesinės etikos eroziją apnuoginę skandalai nėra atsitiktinumas. Tai akivaizdžios nuo 2001 metų vykdomos policijos demoralizavimo politikos pasekmės.
Matydami sistemines šių įvykių priežastis buvome priversti išreikšti mūsų, kaip policijos darbuotojų atstovų nuomonę apie šiuos kraupius nusikaltimus. Pabrėžiame, kad mūsų nuomone tai yra ne pavieniai atvejai, o nusikaltimai, kuriuos lėmė netinkamas policijos valdymas. Aukščiausių policijos vadovų tarnybinės etikos pažeidimai, demonstruojamas nebaudžiamumas ir naudojimasis privilegijomis persmelkė visą policijos sistemą. Policijoje įsišakniję dvigubi standartai atima bet kokią teisingumo prielaidą, o įsiviešpatavęs protekcionizmas, administracinė korupcija paneigia bet kokią pareigūno materialinę ir moralinę motyvaciją. Esame įsitikinę, kad šiandienos policijoje doram ir sąžiningai vykdančiam savo pareigas pareigūnui nebelieka vietos. Naivu tikėtis kad „išmuštruotas“, kompleksuotas menkesnių nei vidutiniai gabumų policininkas pateisins visuomenės lūkesčius ir užtikrins saugumą.
Tokie reiškiniai vykstantys per dabartinių policijos vadovų kadencijų laikotarpį privertė pasitraukti intelektualiausius pareigūnus iš Lietuvos policijos, tuo tarpu šiandienos policijos pareigūnų gretas dažnu atveju papildo atsitiktiniai žmonės. Didžiausia Lietuvos policijos nelaimė jos valdymas. Pareigūnų girtavimas ir korupcija neatsirado staiga per vieną dieną, tai deja „nuosekliai brandintas procesas“, kilęs dėl netinkamo policijos administravimo. Neskaidrios pareigūnų atrankos procedūros lėmė tai, kad šeimyniniai klanai išplito po kiekvieną rajoną ar miestelį. Tuo tarpu tūkstančiai sąžiningų Lietuvos policijos pareigūnų nepelnytai yra destruktyvaus policijos valdymo bei saujelės nesąžiningų pareigūnų įkaitai. Policijos vadovai savo elgesiu demonstravo tarnybinės etikos ir moralės standartų nepaisymą, pabrėždami privilegijuotą nebaudžiamumą. Vadovai, kurie leidžia sau pasakyti, kad susiklosčiusi situacija tik atsitiktinumas, nevertinantys akivaizdžių ženklų, bylojančių apie policijos organizacijos nepateisinamus trūkumus, iš principo negali sukurti europietiško standarto policijos.
Dėl beatodairiškai ir nekvalifikuotai vykdytų pertvarkų, prisidengiant reformomis, policijos sistemą paliko apie 7000 labiausiai kvalifikuotų. Į jų vietas dažnu atveju atėjo ar buvo paskirti atsitiktiniai žmonės, nesuvokiantys tarnybos policijoje svarbos. Tokiems asmenims nerūpi nei motyvaciją, nei moraliniai aspektai.
Lietuvos policijos vadovybė šešerius metus, viešai deklaruodama tariamą dėmesį kovai su nusikalstamumu, tuo pat metu, sukūrė sistemą, be skaidrių karjeros galimybių, nebemotyvuojančią dirbti, priverčiančią dėl kiekvieno uždirbto cento pareigūną bylinėtis, tuo nuosekliai didindami įtampą policijos viduje. Policija demoralizuota. Tai nėra vien Skuodo reiškinys, tai yra visos Lietuvos realija.
Analizuojant šios situacijos atsiradimo priežastis, pastebėtina, kad dar 1997 m. Vyriausybė patvirtino Lietuvos policijos sistemos reformos metmenis, kurios nuostatos turėjo būti įgyvendintos per 5 metus, tačiau 2001 metais naujasis policijos generalinis vadovas V.Grigaravičius, paneigdamas minėtos reformos tikslingumą pareiškia, kad reikia kitokios policijos reformos, nukreiptos į universalų policininką ir ikiteisminį tyrimą. Būtent šio pareigūno iniciatyva 2001 m. buvo panaikinta keliu policija, o tuo pačiu buvo pakeista visa viešosios policijos darbo filosofija. 2003 m. V.Grigaravičius savo įsakymu patvirtino Policijos sistemos optimizavimo 2003-2005 m. programą, o tik pradėjus programos įgyvendinimą, buvo priverstas atsistatydinti tuometinis VRM ministras, nes Programa buvo įgyvendinama ne taip kaip ji buvo surašyta. Atėję naujieji policijos generalinio komisaro pavaduotojai ir patarėjai pasakė, kad jiems reikia ne protingu policininku, o komandos vykdytoju. Kaip pavyzdį galima paminėti minėtos programos neįgyvendinimo faktą: 2003 m. turėjo būti įgyvendinta viena programinė nuostata – decentralizuoti viešosios policijos ir centralizuoti kriminalines policijos vykdomąsias funkcijas, tačiau net iki šiol tai padaryta nebuvo, o kažkam yra naudinga viską valdyti iš viršaus. Taip buvo sužlugdyta keliu policija, apylinkės inspektoriai, policijos patruliai, nepilnamečių reikalų inspektoriai ir visas viešosios policijos prevencinis darbas.
Esame pritrenkti, kad Lietuvai stengiantis pašalinti „Karo keliuose“ problemą skyriams, kurie tiria sudėtingiausius, žmonių aukų pareikalavusius eismo įvykius vadovauja žmonės, kurie per visą savo tarnybos laiką nėra ištyrę nei vienos baudžiamosios bylos. Arba per naktį iš eilinio poskyrio vadovo tampama antruoju žmogumi sostinės policijoje, į kurio kuravimo sritį taip pat įeiną eismo saugumo užtikrinimas.
Situacija policijos valdyme nesikeičia nuo 2003 metais Valstybės kontrolės atlikto valdymo audito, kurio išvadose buvo įvardintos netinkamo valdymo priežastys.
Manome, kad policijai skiriami asignavimai naudojami itin neskaidriai ir neefektyviai. policijos sistema vadinama „juodąja skyle“, kuriai kiek beduotum pinigų, viskas išnyksta.
Organizuotų ir ekonominių nusikaltimų tyrimų tarnybų pareigūnų skandalai yra akivaizdus pavyzdys kaip organizuotas nusikalstamumas suauga su teisėsauga.
Skuode išryškėjęs policijos priklausomumas nuo savivaldybės administracijos, tai yra taip natūralus reiškinys dėl kurio policijos įstaigų vadovai, siekdami užtikrinti policijos funkcijų vykdymą (kuro, lėšų stoka ir pan.) priversti peržengti profesionalaus bendradarbiavimo ribas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Profesinės sąjungos ne kartą informavo (žr. priedus) policijos departamento vadovybę apie besiformuojančius negatyvius reiškinius. Vienok, nei realių veiksmų, nei atsako į tai iki šiol nesulaukta.
Esame tikri, kad susiklosčiusioje situacijoje atsakomybė tenka aukščiausiems Lietuvos policijos vadovams.
Tam, kad galėtume apginti padorius, savo pareigas einančius policininkus, kurių Lietuvoje išties dar yra, Profesinės sąjungos prašo skubiai imtis veiksmų, apvalančių policiją nuo atsitiktinių asmenų, principingai sutvarkyti jos valdymą, išspręsti socialines pareigūnų problemas, užkirsti kelią pareigūnų demoralizavimui.
Būdami pareigūnų atstovai, negalime taikstytis su amoraliais, pirmiausia Lietuvos policijos vadovybę persmelkusiais reiškiniais, todėl profesinės sąjungos, pritardamos Vidaus reikalų ministro pareikštai nuomonei, mano, kad atsakomybę prisiimti turėtų ne tik Lietuvos policijos generalinis komisaras, bet ir kiti policijos departamento vadovai. Čia itin svarbus turėtų būti moralės kriterijus – jei tokius pareiškimus darytų ministrai prieš 4-5 metus, šiandien išvengtume progų stebėti pareigūnų siautėjimą keliuose bei skaityti apie poilsį relaksacinėse kėdėse. Turėtų būti imtasi griežčiausio tyrimo ir policijos vadovų kvalifikacijos bei tinkamumo eiti pareigas įvertinimo. Seimas ir Vyriausybė turi sutelkti ypatingą dėmesį ir griežtai kontroliuoti pertvarkas policijoje.
Jei artimiausiu metu neįvyks esminės permainos, nuo policijos nusisuks net ir tie visuomenės nariai, kurie dar šiandien pasitiki policija. Pareigūnų teisių gynimas esant tokioms sąlygomis tampa neįmanomas ir netgi nepateisinamas, todėl Profesinės sąjungos, tikėdamos kad didesnė dauguma policijos pareigūnų vis dar nuoširdžiai ir sąžiningai atlieka savo pareigas, kviečia Jūsų Ekscelenciją padėti jiems susitelkti ir kurti policiją be arogancijos, šantažo, korupcijos, taip pat susitelkus priešintis kolegų ir vadovų savivalei ir nebaudžiamam elgesiui.

PRIDEDAMA: 1) 2007-05-14 d. raštas policijos generaliniam komisarui, 3 lapai.
2) 2007-07-19 d. pranešimas Policijos departamente, 7 lapai.


Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo
įstaigų profesinės sąjungos vardu Tomas Vaitkunskas

Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinė
profesinės sąjungos vardu Gintautas Lagunavičius

Lietuvos policijos
profesinės sąjungos vardu Vytautas Lamauskas




LIETUVOS RESPUBLIKOS IKITEISMINIO TYRIMO ĮSTAIGŲ PROFESINĖ SĄJUNGA Identifikavimo kodas 195755562; V. Mykolaičio Putino 5, 01132 Vilnius ; el.p.: info@pareigunai.lt ; tinklapis www.pareigunai.lt; tel.fax. 8 (5) 271 61 18; ats. sąskaita LT927010400000696003, AB „Ūkio bankas“ Vilniaus filialas, banko kodas 70104




Lietuvos policijos generaliniam komisarui 2007-05-14 Nr.
Vytautui Grigaravičiui

Saltoniškių gt. 19, Vilnius


Gerbiamas generalini komisare,

2006-12-18 Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos policijos pareigūnus vienijančių profesinių sąjungų ir Policijos departamento. Sutartimi buvo įtvirtintos prielaidos tolimesnių santykių tarp socialinių partnerių plėtojimui. Šią sutartį tuomet vertinome itin palankiai. Siekėme kad sutartis būtų vertinama ne tik kaip formali veiklos reprezentacija - ją supratome kaip abipusių pastangų sutelktumą, siekiant užtikrinti pozityvius Lietuvos policijos bendruomenės darbo aplinkos bei įvaizdžio pokyčius.

Daugelį klausimų iš tiesų pavyko išspręsti derybomis ar betarpiškai bendraujant su Policijos departamento ir policijos įstaigų vadovais. Vilniaus kriminalistinių tyrimų padalinių pertvarkymas, kriminalistinių padalinių pareigūnų darbo laiko optimizavimas yra tie teigiami pavyzdžiai, kuriuos galime vadinti prasmingo bendradarbiavimo rezultatais. Viena didžiausių problemų - darbo laiko apskaita policijos įstaigose, tampa ne tokia akivaizdi, didesnių problemų iškyla nebent aukštesnės pakopos policijos komisariatuose. Tačiau tenka konstatuoti, kad išgyvendinant darbo laiko apskaitos problemas, problema sprendžiama ilginant darbo dienos ir savaitės laiką. Mūsų nuomone Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas suteikiantis įstaigų vadovams absoliučią teisę ilginti darbo savaitę yra teisiniu požiūriu nekorektiškas. Toks būdas neskatina įstaigų vadovus efektyviai naudoti turimus žmogiškuosius išteklius bei tobulinti įstaigos valdymą.

Didžiausią iki šiol buvusią socialinių partnerių krizę sukėlė Migracijos padalinių veiklos ir struktūriniai pertvarkymai, kurie inicijuoti nevykdžius konsultacijų su darbuotojų atstovais. Tai mūsų nuomone, prieštaravo ne tik imperatyvioms Darbo kodekso normoms, bet ir Sutarties preambulėje bei 3, 4, 5 straipsnyje įtvirtintiems siekiams bei įsipareigojimams. Pripažįstame, kad šios klaidos pradėtos taisyti policijos vadovui kreipiantis į savivaldos institucijas, tačiau kartu tai reiškia, kad centrinės policijos įstaigos sprendimų prielaidos stokoja gilesnės analizės. Profesinės sąjungos vertinimu, konfliktas, kuriam įtakos taip pat turėjo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. įsakymai, reglamentavę Migracijos padalinių veiklos pertvarkymus, yra didžiausias per pastaruosius penkerius metus. Jis išryškino ne tik Vilniaus policijos darbuotojų darbo užmokesčiui skirtų lėšų panaudojimo problemas, skaidrumo stoką valdymo sprendimuose, bet ir aukščiausio lygio policijos vadovų kvalifikacijos trūkumus.

Manipuliavimas pareigūnų karjera negali būti pateisinamas Vidaus tarnybos statuto nuostatomis, pareigūnų konstitucine teise stoti į valstybės tarnybą ir tarnauti joje turint lygias galimybes. Deja, vienas pagrindinių Vidaus tarnybos principų – karjeros principas vis dar nevengiamas įgyvendinti neretai piktnaudžiaujant valdiniais įgaliojimais (arba suvokiant juos kaip diskrecijos teisę), pareigūnams sudaromos dirbtinės kliūtys įgyvendinant teisę į karjerą vidaus reikalų sistemoje. Paviršutiniškas ir neskaidrus atrankos į pareigas procesas neužtikrina policijos pareigūnų teisėtų lūkesčių, diskredituoja visą policijos sistemą. Apie konkrečius neskaidrių paskyrimų atvejus Vilniaus policijos įstaigose buvo informuota policijos departamento vadovybė.

Profesinė sąjunga įžvelgia didžiules policijos įstaigų vadovų ir pavaldinių tarpusavio santykių problemas – valdiniais įgaliojimais grįsti privalomi nurodymai neretai prasilenkia su visuotinai pripažįstamomis etikos normomis, nevengiama išplėsti turimų įgaliojimų ribas.

Tenka daryti išvadas, kad Policijos sistemoje vykdomų reorganizacijų (pertvarkymų) „kultūra“ nekinta ilgus metus. Vien po 2002-2003 metų reformų darbu policijoje dėl grubių veiksmų nusivylė labiausiai kvalifikuoti specialistai. Šiuo metu egzistuojančios ikiteisminio tyrimo problemos, lyginant su kitomis ikiteisminio tyrimo įstaigomis, yra giliausios policijoje. Policijos pareigūnai (tyrėjai) priversti vykdyti policijai nebūdingas funkcijas, kurios atsiranda dėl kitų teisėsaugos institucijų darbo organizavimo spragų, valstybėje mastu vykdytos reformos trūkumų ir policijos administracijos nuolaidžiavimo atstovaujant policiją valstybės valdžios institucijose kuomet sprendžiamos problemos, susijusios su ikiteisminio tyrimo organizavimu.

Profesinės sąjungos nuomone yra požymių, kad neužtikrinamas pareigūnų atestacijų bei kvalifikacijos vertinimo skaidrumas. Ši problema pasireiškia tiek centrinėje policijos įstaigoje, tek teritoriniuose komisariatuose. Apie konkrečius piktnaudžiavimo tarnyba, dokumentų klastojimo atvejus buvo informuoti Policijos departamento vadovai. Aukščiausius policijos vadovus iki šiol vertina Policijos departamento pareigūnai, kurie teismo sprendimu pripažinti buvę šališki. Taip formuojama tradicijos, kuomet pareigūnų vertinimas ir atestavimas tampa tik priedanga siekiant atsikratyti savo pareigas sąžiningai vykdančiais pareigūnais.

Daugelis šiame rašte keliamų problemų susijusios su policijos valdymu ir atstovavimu jai. Pareigūnų atstovus ir administraciją gali jungti bendras siekis - Lietuvos policija - patraukli darbo vieta esamiems ir potencialiems pareigūnams ir darbuotojams, o žmogaus teisės ir socialinės garantijos būtų gerbiamos. Manytume, kad policijos valdymo modernizavimas iki šiol pasireiškia naudojant išorinę komunikaciją, neparemtą efektyviais vidaus administravimo sprendimais. Baiminamės, kad išryškėjus tokioms aplinkybėms policijos optimizavimo programai skirti ištekliai neužtikrins policijos valdymo modernizavimo. Esama situacija, mūsų nuomone, nesiderina su 2006 m. pradžioje antrosios Lietuvos policijos generalinio komisaro kadencijos išvakarėse deklaruotais siekiais – tobulinti policijos valdymą ir užtikrinti ūkinės finansinės veiklos skaidumą.

Pasirašyta sutartis neužtikrina tinkamo darbuotojų atstovavimo, deramo konfliktų išsprendimo, todėl esame priversti artimiausiame LR Ikiteisminio tyrimo įstaigų bei Lietuvos policijos profesinės sąjungos skyrių vadovų suvažiavime teikti svarstyti klausimą dėl tolimesnio organizacijų dalyvavimo sutartyje. Profesinės sąjungos taryba aiškiai suvokdama vis gilėjančią Lietuvos policijos vadybos, kompetencijos, žmogiškųjų išteklių, profesijos ir tarnybos suvokimo bei patrauklumo problemas negali tik formaliai stebėti įvykių.

Profesinės sąjungos manymu yra būtina:
1. užtikrinti skaidrų karjeros galimybių įgyvendinimą policijos įstaigose;
2. užtikrinti skaidrų darbo užmokesčiui skirtų lėšų panaudojimą policijos įstaigose;
3. išanalizuoti ir imtis neatidėliotinų priemonių pašalinti, mūsų nuomone, netinkamo sutarties vykdymo trūkumus, tikslinti ją formuluojant artimiausio laikotarpio siekinius;
4. užtikrinti vykdomos Migracijos padalinių pertvarkos (reorganizacijos) teisėtumą ir pagrįstumą;
5. atlikti išsamų tyrimą dėl neskaidrių vidaus administravimo procedūrų, susijusių su:
5.1. Vilniaus m. VPK Eismo priežiūros tarnybos viršininko kvalifikacijos vertinimu;
5.2. Vilniaus m. VPK Eismo priežiūros tarnybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininko paskyrimo bei konkurso į šias pareigas organizavimo;
5.3. neskaidraus lėšų panaudojimo Vilniaus m. vyriausiajame policijos komisariate;


Pasirašytoji sutartis negali būti vertybė pati savaime. Jos vertė, mūsų nuomone, yra reali partnerystė sprendžiant kasdienius socialinius darbuotojų klausimus. Sutarties praktinis įgyvendinimas ir sutarties šalių veiksmai, susiję su sutarties dalyku, turėtų garantuoti konstruktyvų kylančių konfliktų sprendimą, o tai savo ruožtu užtikrintų pozityvią socialinės partnerystės plėtrą. Tuo pačiu net menkiausi veiksmai, sukeliantys įtarimą tikrųjų šalių ketinimų nuoširdumu veikia kaip destabilizuojanti aplinkybė. Socialinių santykių srityje įsipareigojimai tarp nacionaliniu mastu veiklą vykdančių subjektų, paprastai grindžiami deklaratyviomis nuostatomis. Jos turi prasmę, jei yra paremtos gera valia ir deklaruojamų ketinimų puoselėjimu. Jei situacija yra priešinga, tai gali reikšti socialinių partnerių ir bendruomenės, kurią šis susitarimas gali paliesti, susiskaldymą ir konfrontaciją. Atkurti pasitikėjimą tokiu atveju gali tapti sudėtinga arba neįmanoma. Sutarties nevykdymas arba netinkamas vykdymas griauna pasitikėjimą ne tik profesine sąjunga, bet ir policijos administracija.

Manome, kad Lietuvos policijos pareigūno teisės turi būti traktuojamos ne kaip privilegija, o kaip vertybė, kaip esminė tarnybos policijoje prielaida. Teisinis policijos pareigūno statusas kildinamas iš tarnybos policijoje savitumo ir ypatumu, taigi jį turi suvokti aukščiausiosios ir viduriniosios grandies vadovai. Mūsų nuomone, saugus ir deramą pagarbą jaučiantis pareigūnas ir darbuotojas yra efektyviausia reklama policijos įstaigai.

Pastaruoju metu išryškėjusios vidinės problemos, turinčios kerštavimo, nepasvertos skubos ir strateginių padalinių funkcionavimo įžvalgų stokos, administracinės korupcijos požymių, policijos sistemos vidaus kontrolės spragos verčia Profesinių sąjungų tarybas Lietuvos policijos optimizavimo ir su tuo susijusių plataus masto reformų išvakarėse atvirai kalbėti apie įsisenėjusias problemas ir ieškoti efektyvių Lietuvos policijos pareigūnų ir darbuotojų teisių gynimo priemonių.

Jei, šiame rašte išdėstyti vertinimai bei nuogąstavimai, Jūsų nuomone, yra pagrįsti ir reikšmingi, Profesinės sąjungos pasirengusios pateikti oficialius paaiškinimus, pasiūlymus bei visą turimą medžiagą dėl šiame rašte 1-5 išdėstytų aplinkybių.



Pirmininkas Tomas Vaitkunskas

Suderinta:
Lietuvos policijos profesinės
sąjungos tarybos vardu
pirmininkas Vytautas Lamauskas


Vytautas Bakas, tel. 86784 12928, el. p. vytautas.bakas@pareigunai.lt


Administratorius 2007/11/12/ - 12:19 1 Komentarai · 3403 Skaityta · Spausdinti

Komentarai
Senas Vilkas 2007/11/17/ - 20:19
Kalbant paprastai, į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką, Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką ir į LR Seimo frakcijas, ne karta buvo kreiptasi, kad šalies valstybės tarnautojų darbo užmokestis nėra adekvatus Lietuvos ekonominėms galimybėms, priimti teisės aktai sistemingai diskriminuoja valstybės tarnautojus, pareigūnus ir kitus biudžetinių įstaigų darbuotojus, kad šiuo metu valstybės tarnyba kasdien netenka dalies patyrusių specialistų, nusivylusių dėl nepateisintų teisėtų lūkesčių: nekylančių atlyginimų, mažėjančių socialinių garantijų, nevykdomų įsipareigojimų. Kai kurios biudžetinės įstaigos dėl darbuotojų trūkumo bei dėl dvigubai išaugusio darbo krūvio, nebesugeba atlikti pagrindinės funkcijos – užtikrinti visuomenės saugumo, atlikti kitas paslaugas.
Va jums visas atsakymas, problemos ne karta buvo įvardintos, bet ar kas buvo daroma, ar į tai buvo nors kokia reakcija, tai kas kaltas, ką dar reikia tirti...???
Atsakymas paprastas, pasikartosiu, Visų lygių valdžia kaip tada, taip ir dabar elgėsi ne ką geriau nei vaikų žudikas, pasprukęs iš įvykio vietos, bando nusišalinti nuo problemos sprendimo. Apskritai ar Seimas ir Vyriausybė išdrįs pagaliau pripažinti faktus, kad tai yra valdžios institucijų ilgalaikio neveiklumo pasekmės, aišku kad jiems tam neužteks ryžto, čia tas pats, kas sau pasirašyti mirties nuosprendį. Bet ar tokia padėtys vien VRM, tas pats ir su švietimų ir su sveikatos apsauga.

Rašyti komentarą
Prisijunkite, norėdami parašyti komentarą.

Reitingai
Balsuoti gali tik nariai.

Prašome prisijungti arba prisiregistruoti.

Nėra reitingų.

Prisijungti
Nario vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruokis

Pamiršai slaptažodį?
Paprašyk naujo

Skirkite 2% paramą

Visos teisės saugomos © 2007 Valstybinės mokesčių inspekcijos profesinė sąjunga
Programini palaikymą atlieka Rimas Armaitis
Powered by PHP-Fusion © 2003-2006Fusion 6 by: PHP-Fusion Themes4703574 Valstybinės mokesčių inspekcijos profesinė sąjunga Unikalių apsilankymų