Valstybinės mokesčių inspekcijos profesinė sąjunga
Naujienos · Įstatai · Narystė · Diskusijų forumas2023/02/05/ - 13:31
Navigacija
Naujienos
Įstatai
Narystė
Straipsniai
Siuntimai
Taisyklės
Diskusijų forumas
Web nuorodos
Naujienų kategorijos
Kontaktai
Foto galerija
Paieška

Vartotojų tinkle
Prisijungusių svečių: 3
Prisijungusių narių nėra

Registruoti nariai: 20
Neaktyvūs nariai: 1
Naujausias narys: OrestasJuozupaitis

Draugai


Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos

Muitinės darbuotoju profesinės sąjungos svetainė

Prokuratūros darbuotojų profesinė sąjunga

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga

Laikraštis Lietuvos profsąjungos


VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO PROJEKTAS
Projektas


LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS

2010 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708, Nr. 73-3103, Nr. 116-5192, Nr. 123-5541, Nr. 127-5750; 2003, Nr. 17-705, Nr. 38-1671, Nr. 73-3358, Nr. 101-4534, Nr. 112-4993, Nr. 116-5258; 2004, Nr. 4-32, Nr. 36-1180, Nr. 104-3827, Nr. 116-4323, Nr. 163-5940, Nr. 171-6296; 2006,
Nr. 4-97, Nr. 72-2689, Nr. 87-3400; 2007, Nr. 69-2723, Nr. 135-5453; 2008, Nr. 63-2376, Nr. 81-3189, Nr. 120-4549, Nr. 143-5688, Nr. 149-6010, Nr. 149-6039; 2009, Nr. 29-1140,
Nr. 49-1937, Nr. 75-3065, Nr. 85-3577, Nr. 91-3918, Nr. 147-6555, Nr. 154-6960; 2010,
Nr. 63-3090, Nr. 67-3346, Nr. 71-3542, Nr. 81-4230, Nr. 86-4530)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ
Į S T A T Y M A S

I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis Įstatymas nustato valstybės tarnautojo teises, pareigas, atsakomybę, pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus.

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Valstybės tarnyba – teisinių santykių, atsirandančių įgijus valstybės tarnautojo statusą, jam pasikeitus ar jį praradus, visuma.
2. Valstybės tarnautojas – asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje pagal kompetenciją priimantis norminius teisės aktus, rengiantis ar koordinuojantis norminių teisės aktų, sutarčių ar programų projektus, teikiantis dėl jų išvadas, vykdantis pavaldžių subjektų kontrolės ir nepavaldžių subjektų priežiūros funkcijas.
3. Aukštesnysis vadovas – vadovaujančias, ne žemesnes kaip valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos departamento direktoriaus (kai valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos struktūroje departamentai nenumatyti – skyriaus vedėjo) pareigas einantis valstybės tarnautojas.
4. Statutinis valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, turintis įstatymo suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus jam nepavaldžių asmenų atžvilgiu ir įgyvendinantis įstatymo nustatytus statutinės įstaigos uždavinius ir funkcijas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymo patvirtintas statutas, taip pat diplomatas.
5. Statutinė įstaiga – valstybės politiką įgyvendinantis viešasis juridinis asmuo, kuriame tarnyba organizuojama vadovaujantis įstatymo patvirtintu statutu.
6. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui.
7. Valstybės ir savivaldybės politikai – asmenys, į pareigas tiesiogiai ar netiesiogiai išrinkti Lietuvos Respublikos piliečių arba atstovaujamosios valdžios paskirti politinei programai vykdyti: Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Seimo nariai, Ministras Pirmininkas, ministrai, merai, savivaldybių tarybų nariai.

3 straipsnis. Valstybės tarnybos pagrindiniai principai
1. Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo ir nešališkumo bei skaidrumo principais.
2. Pagal įstatymo viršenybės principą:
1) valstybės tarnautojo statusas, reglamentuotas šio ir kitų įstatymų, negali būti keičiamas kitaip negu įstatymu;
2) niekas neturi teisės dėl politinių ar kitų interesų versti valstybės tarnautoją atlikti veiksmus ar priimti sprendimus, priešingus įstatymui ar kitam teisės norminiam aktui arba viršijančius jo įgaliojimus.
3. Pagal lygiateisiškumo principą kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi vienodas teises stoti į valstybės tarnybą, o valstybės tarnautojo statusas negali būti ribojamas dėl jo lyties, rasės, tautybės, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, politinių pažiūrų ar kitų aplinkybių, nesusijusių su jo profesinėmis, dalykinėmis ir moralinėmis savybėmis.
4. Pagal politinio neutralumo ir nešališkumo principą valstybės tarnautojas privalo nešališkai tarnauti žmonėms, nepaisydamas savo ir interesanto politinių pažiūrų, lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, tikėjimo, narystės politinėse partijose ir politinėse organizacijose, tarnybos metu nedalyvauti politinėje veikloje (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus).
5. Pagal skaidrumo principą bet kokia valstybės tarnautojo tarnybinė veikla turi būti vieša ir suprantama, atvira įvertinti ir susipažinti su jo rengtais tarnybiniais dokumentais, išskyrus įstatymų ar kitų teisės aktų saugomas valstybės ar tarnybos paslaptis.

4 straipsnis. Pagrindiniai valstybės tarnautojų veiklos etikos principai
1. Svarbiausi valstybės tarnautojų veiklos etikos principai yra šie:
1) pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus;
2) teisingumas. Valstybės tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems gyventojams nepaisydamas jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų bei politinių pažiūrų, būti teisingas spręsdamas prašymus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia;
3) nesavanaudiškumas. Valstybės tarnautojas privalo vadovautis visuomenės interesais, naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas valstybės politiko pareigas ar atlikdamas tarnybines pareigas nesiekti naudos sau, savo šeimai, savo draugams;
4) padorumas. Valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, būti nepaperkamas, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, galinčių daryti įtaką, kai jis eina valstybės politiko pareigas ar atlieka tarnybines pareigas;
5) nešališkumas. Valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų;
6) atsakomybė. Valstybės tarnautojas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir atsiskaito už juos visuomenei;
7) viešumas. Valstybės tarnautojas privalo užtikrinti priimamų sprendimų ir veiksmų viešumą, pateikti savo sprendimų motyvus, o informaciją gali riboti tik tuo atveju, kai tai būtina dėl svarbiausių visuomenės interesų;
8) pavyzdingumas. Valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas.
2. Valstybės tarnautojų veiklos etikos principų įgyvendinimą ir atsakomybę už jų nesilaikymą reglamentuoja šis ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

5 straipsnis. Valstybės tarnautojo nepriekaištinga reputacija
Valstybės tarnautojas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo arba tokio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo treji metai, arba
3) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šio Įstatymo 55 straipsnio 6 dalies 1–4 ir 8 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo treji metai, arba
4) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimą ar etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai, arba
5) yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys.

6 straipsnis. Įstatymo taikymas
1. Šis Įstatymas taikomas valstybės tarnautojams ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams.
2. Statutiniams valstybės tarnautojams šio Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 9 punktas, 19 straipsnis, 21 straipsnis, 22 straipsnis, 24 straipsnis, 25 straipsnis, 33 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 43 straipsnis, 44 straipsnio 1 dalis, 49 straipsnio 4 dalies 8 punktas, 53 straipsnis, 54 straipsnis, 55 straipsnio 2, 4, 5 ir 6 dalys, 58 straipsnis, 59 straipsnis, 60 straipsnis, 61 straipsnis ir šio Įstatymo III skyriaus pirmasis skirsnis taikomi be išlygų. Kitos šio Įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas, išskyrus šio Įstatymo 5 straipsnį, kuris statutiniams valstybės tarnautojams netaikomas.
3. Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams, kitiems Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės pareigūnams, Vyriausybės įstaigų vadovams ir Vyriausybės priimamiems kitiems šių įstaigų pareigūnams taikoma šio Įstatymo 61 straipsnio 3 dalis. Šiems valstybės pareigūnams, išskyrus tuos, kurių kasmetines atostogas reglamentuoja specialūs įstatymai, taip pat taikomas šio Įstatymo 40 straipsnis. Valstybės saugumo departamento generaliniam direktoriui, jo pavaduotojams, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui ir jo pavaduotojams bei policijos generaliniam komisarui taikomos šio Įstatymo III skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos. Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleriui šis Įstatymas taikomas be išlygų, o Seimo kancleriui – su Seimo statute numatytomis taisyklėmis.
4. Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų, tarybų, fondų valdybų pirmininkams ir nariams taikoma tik šio Įstatymo 61 straipsnio 3 dalis. Šiems valstybės pareigūnams, išskyrus tuos, kurie tik periodiškai dalyvauja šioje dalyje nurodytų komisijų, tarybų, fondų valdybų posėdžiuose, taip pat taikomas šio Įstatymo 40 straipsnis.
5. Šis Įstatymas netaikomas:
1) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir kitų teismų teisėjams;
2) profesinės karo tarnybos kariams;
3) valstybės pareigūnams.

7 straipsnis. Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojančių įstatymų taikymas
1. Valstybės tarnautojams darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų tarnybos santykių ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas bei kiti jų statusą reglamentuojantys įstatymai.
2. Kitų darbuotojų, dirbančių valstybės ir savivaldybių institucijose, darbo (tarnybos) santykius reguliuoja darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai.

8 straipsnis. Kolektyvinės sutartys valstybės tarnyboje
1. Nacionalinė kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės rašytinis susitarimas, kuris nustato Lietuvos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas.
2. Šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių valstybės tarnautojams, dirbantiems vienoje viešojo administravimo veiklos srityje, ir Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų rašytinis susitarimas, kuris nustato visų vienos viešojo administravimo veiklos srities valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas.
3. Įstaigos kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas, sudaromas tarp valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens ir valstybės tarnautojams atstovaujančios valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios valstybės tarnautojų profesinės sąjungos, kuris nustato valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų tarnybos (darbo) ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas.
4. Įstaigos kolektyvinėje sutartyje negali būti nustatyta papildomų sąlygų, susijusių su papildomomis valstybės ir savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų lėšomis.

9 straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai ir sąrašai
1. Valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą, šių pareigybių kategorijas nustato šis Įstatymas (1 priedas).
3. Valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos nustatomos atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirta valstybės ar savivaldybių institucija ar įstaiga. Kriterijus, kuriais vadovaujantis valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skirstomos į grupes, nustato šis Įstatymas (2 priedas).
4. Seimas, atsižvelgdamas į šio Įstatymo (2 priede) nustatytus kriterijus, nutarimu tvirtina Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros bei savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes. Vyriausybė, atsižvelgdama į šio Įstatymo (2 priede) nustatytus kriterijus, tvirtina šioje dalyje nenurodytų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes.
5. Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičių tvirtina:
1) Seimo valdyba – Seimo kanceliarijoje ir Seimui atskaitingose institucijose;
2) Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo – Respublikos Prezidento institucijoje ir Respublikos Prezidentui atskaitingose institucijose;
3) Vyriausybė – Ministro Pirmininko tarnyboje, Vyriausybės įstaigose, Vyriausybės atstovų tarnybose, ministrų valdymo sritims nepriskirtose valstybės institucijose ir įstaigose, taip pat bendrą valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičių atitinkamoje ministerijoje, įstaigose prie ministerijos ir kitose atitinkamo ministro valdymo sritims priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose (išskyrus Vyriausybės įstaigas);
4) ministrai – ministerijose ir įstaigose prie ministerijų;
5) ministrai arba jų įgalioti asmenys – kitose ministrų valdymo sritims priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose (išskyrus Vyriausybės įstaigas).
6. Ministrai ir jų įgalioti asmenys, tvirtindami didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičių ministerijose, įstaigose prie ministerijų ir kitose atitinkamų ministrų valdymo sritims priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose (išskyrus Vyriausybės įstaigas), negali viršyti Vyriausybės patvirtinto bendro valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičiaus atitinkamoje ministerijoje, įstaigose prie ministerijos ir kitose atitinkamo ministro valdymo sritims priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose (išskyrus Vyriausybės įstaigas).
7. Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičių savivaldybės institucijose ir įstaigose tvirtina savivaldybės taryba.
8. Didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų ar savivaldybės biudžeto (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičiaus nustatymo kriterijus ir tvarką Vyriausybės teikimu nustato Seimas.
9. Valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos ir vertinamos vadovaujantis Vyriausybės tvirtinama Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika.
10. Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus ir sąrašus tvirtina:
1) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose – valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai;
2) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kitų teismų – šių teismų pirmininkai;
3) prokuratūros sistemos – generalinis prokuroras;
4) Vyriausybės atstovų, Vyriausybės įgaliotinių ir jų pavaduotojų – Vyriausybė ar jos įgaliotas ministras;
5) Vyriausybės patarėjų regionų plėtrai – Vyriausybė;
6) savivaldybės administracijos direktoriaus, jo pavaduotojo ir savivaldybės kontrolieriaus – savivaldybės taryba;
7) valstybės institucijų ir įstaigų vadovų – juos į pareigas priėmęs asmuo arba juos į pareigas paskyrusios kolegialios institucijos vadovas.
11. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų pareigybių sąraše gali būti tik tos valstybės tarnautojų pareigybės, kurios nurodytos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąraše arba nustatytos pagal kitus įstatymus. Kai pareigybės pavadinimas nustatomas pagal kitus įstatymus, valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų pareigybių sąraše ir valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme valstybės tarnautojo pareigybė nurodoma pagal kitą įstatymą.
12. Pakeitus valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijas, vadovaujantis šio straipsnio 9 dalyje nurodyta metodika atitinkamai keičiama valstybės tarnautojo pareigybės kategorija.

II SKYRIUS
PRIĖMIMAS Į VALSTYBĖS TARNAUTOJO PAREIGAS,
TARNYBOS EIGA IR ATLEIDIMAS IŠ TARNYBOS

PIRMASIS SKIRSNIS
PRIĖMIMAS Į VALSTYBĖS TARNAUTOJO PAREIGAS.
TARNYBINIS KAITUMAS

10 straipsnis. Reikalavimai stojantiems į valstybės tarnautojo pareigas
1. Asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus:
1) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę;
2) mokėti lietuvių kalbą;
3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų;
4) būti nepriekaištingos reputacijos;
5) turėti to lygio valstybės tarnautojo pareigoms eiti būtiną išsilavinimą.
2. Reikalavimas būti ne vyresniam kaip 65 metų netaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams.
3. Į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo:
1) kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
2) kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo arba tokio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo treji metai;
3) kurio teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra atėmęs teismas;
4) kurio sutuoktinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais;
5) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu;
6) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šio Įstatymo 55 straipsnio 6 dalies 1–4 ir 8 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus, jeigu nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo treji metai;
7) kuris yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys;
8) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimą ar etikos normų pažeidimą, jeigu nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai;
9) jeigu iš Korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos visumos valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo padaro išvadą, kad asmuo neatitinka šiame Įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojo veiklos etikos principų reikalavimų, kurie būtų keliami asmeniui, jeigu šis taptų valstybės tarnautoju;
10) kitų įstatymų nustatytais atvejais.
4. Į valstybės tarnautojo pareigas priimami asmenys turi atitikti specialius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme.
5. Jei valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kandidatūra teisės aktų nustatyta tvarka patikrinama iki asmens, pripažinto laimėjusiu konkursą, priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas arba iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas, į kurias šio Įstatymo nustatyta tvarka priimama be konkurso. Į valstybės tarnautojo pareigas asmuo yra priimamas gavus kompetentingos valstybės institucijos išvadą, kad šiam asmeniui gali būti išduotas asmens patikimumo pažymėjimas arba leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.


11 straipsnis. Valstybės tarnautojų priėmimo į pareigas tvarka
1. Į valstybės tarnautojų pareigas priimama konkurso būdu arba be konkurso.
2. Į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimama be konkurso valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos pasirinkimu.
3. Į valstybės tarnautojo pareigas priima:
1) Seimo kanceliarijoje – Seimo kancleris;
2) Respublikos Prezidento kanceliarijoje – kancleris;
3) Vyriausybės atstovą Europos Žmogaus Teisių Teisme – Vyriausybė;
4) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose – tų institucijų ir įstaigų vadovai;
5) Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – teismo kancleris, o teismo kanclerį – teismo pirmininkas;
6) kituose teismuose – teismo pirmininkas.
4. Į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priima:
1) Seimo Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus – Seimo Pirmininkas ar jo įgaliotas Seimo kancleris šio Įstatymo 16 straipsnyje ir Seimo statute nustatyta tvarka;
2) kitus Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus – Seimo kancleris šio Įstatymo 16 straipsnyje ir Seimo statute nustatyta tvarka;
3) Respublikos Prezidento institucijoje – Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo;
4) Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus – Ministras Pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo;
5) ministerijoje – ministras;
6) Vyriausybės patarėją regionų plėtrai, Vyriausybės įgaliotinį ir jo pavaduotoją – Vyriausybė;
7) savivaldybės institucijoje – savivaldybės meras.
5. Jeigu kiti įstatymai (išskyrus statutus, Diplomatinės tarnybos įstatymą, Korupcijos prevencijos įstatymą, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą ir Vietos savivaldos įstatyme, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme ir Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatyme nustatytas įstaigos vadovų priėmimo į pareigas sąlygas) nustato kitokias priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas sąlygas, taikomos šio Įstatymo nuostatos.

12 straipsnis. Valstybės tarnautojo tarnybos sutartis
1. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo sudaro su į valstybės tarnautojo pareigas priimamu asmeniu valstybės tarnautojo tarnybos sutartį pagal šiame Įstatyme patvirtintą pavyzdinę valstybės tarnautojo tarnybos sutarties formą (3 priedas). Valstybės tarnautojo tarnybos sutartį pasirašo valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ir valstybės tarnautojas. Jei asmuo į pareigas priimamas konkurso būdu, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo turi sudaryti valstybės tarnautojo tarnybos sutartį su konkursą laimėjusiu asmeniu ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo konkurso rezultatų paskelbimo.
2. Valstybės tarnautojo tarnybos sutartis laikoma sudaryta nuo jos pasirašymo datos.
3. Sudarius valstybės tarnautojo tarnybos sutartį su aukštesniuoju vadovu, ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo valstybės tarnautojo paskyrimo (taip pat perkėlimo) į pareigas dienos pasirašomas tarnybinis susitarimas dėl pagrindinių veiklos tikslų, sudarius valstybės tarnautojo tarnybos sutartį su valstybės tarnautoju, ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo valstybės tarnautojo paskyrimo (taip pat perkėlimo) į pareigas dienos pasirašomas tarnybinis susitarimas dėl tarnybinės veiklos rezultatų. Šių susitarimų sudarymo tvarką ir formą nustato Vyriausybė.
4. Sudarydamas valstybės tarnautojo tarnybos sutartį, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo privalo supažindinti priimamą į tarnybą asmenį su jo tarnybos sąlygomis, vidaus tvarkos taisyklėmis, kitais institucijoje ar įstaigoje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo tarnybą.
5. Valstybės tarnautojas privalo pradėti tarnybą kitą po valstybės tarnautojo tarnybos sutarties sudarymo dieną, jeigu valstybės tarnautojo tarnybos sutarties šalys nesusitarė kitaip.
6. Valstybės tarnautojo tarnybos sutartis sudaroma dviem egzemplioriais, kurių vienas įteikiamas valstybės tarnautojui. Ne vėliau kaip per tris dienas nuo tarnybos pradžios jam turi būti įteiktas valstybės tarnautojo pažymėjimas.
7. Už valstybės tarnautojo tarnybos sutarties sudarymą, valstybės tarnautojo pažymėjimo išdavimą, jo laikymo ir pateikimo tvarkos nustatymą yra atsakingas valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo.
8. Valstybės tarnautojo pažymėjimo formą ir išdavimo tvarką tvirtina vidaus reikalų ministras.

13 straipsnis. Valstybės tarnautojo tarnybos sutarties turinys
1. Kiekvienoje valstybės tarnautojo tarnybos sutartyje turi būti sulygta dėl:
1) pareigų, kurias įsipareigoja eiti valstybės tarnautojas, nurodant pareigybės pavadinimą ir kategoriją;
2) tarnybos apmokėjimo sąlygų.
2. Valstybės tarnautojo tarnybos sutartyje gali būti sulygstama ir dėl kitų valstybės tarnautojo tarnybos sąlygų, jeigu įstatymai ar kiti teisės aktai nedraudžia šių sąlygų nustatyti.
3. Pakeisti valstybės tarnautojų tarnybos sutarties sąlygas (pareigas, jų pavadinimą, tarnybos apmokėjimo sąlygas, tarnybos vietovę) leidžiama tik valstybės tarnautojo tarnybos sutarties šalių susitarimu, arba kai įstatymų nustatyta tvarka keičiamos tarnybos apmokėjimo sąlygos, valstybės tarnautojų pareigybių pavadinimai ar kategorijos.

14 straipsnis. Valstybės tarnautojų priėmimas į pareigas konkurso būdu
1. Jeigu valstybės tarnautojas į pareigas priimamas konkurso būdu, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – Ministras Pirmininkas ar savivaldybės meras pateikia ar įgalioja kitą asmenį pateikti prašymą paskelbti konkursą į valstybės tarnautojo pareigas Vidaus reikalų ministerijai.
2. Vidaus reikalų ministerija, jeigu nėra aukštesniųjų vadovų, įtrauktų į tarnybiniam kaitumui skirtų pareigybių sąrašą, kurie pagal šio Įstatymo 20 straipsnio 4 dalį gali būti priimti į laisvas aukštesniojo vadovo pareigas, per 7 kalendorines dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto prašymo paskelbti konkursą gavimo dienos skelbia apie šį konkursą Vidaus reikalų ministerijos interneto tinklalapyje.
3. Jeigu paaiškėja, kad yra aukštesniųjų vadovų, įtrauktų į tarnybiniam kaitumui skirtų pareigybių sąrašą, kurie gali būti priimti į laisvas aukštesniojo vadovo pareigas pagal šio Įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, Vidaus reikalų ministerija nustatyta tvarka per 7 kalendorines dienas teikia jiems rašytinius pasiūlymus eiti aukštesniojo vadovo pareigas. Jei šie asmenys per nustatytą terminą atsisako eiti siūlomas pareigas arba neinformuoja Vidaus reikalų ministerijos apie tai, kad sutinka eiti siūlomas pareigas, Vidaus reikalų ministerija nedelsdama, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo paskutinio pranešimo apie atsisakymą eiti siūlomas pareigas gavimo dienos arba nuo nustatyto informavimo apie apsisprendimą eiti siūlomas pareigas termino pabaigos, skelbia apie šį konkursą Vidaus reikalų ministerijos interneto tinklalapyje.
4. Paskelbus apie konkursą Vidaus reikalų ministerijos tinklalapyje, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo papildomai skelbia apie šį konkursą savo įstaigos interneto tinklalapyje ir organizuoja konkursą į valstybės tarnautojo pareigas.
5. Asmuo, konkurso būdu priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, egzaminuojamas raštu (testas) ir žodžiu (pokalbis), taip pat specialioms žinioms, įgūdžiams ar pasirengimui, būtinam atlikti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, patikrinti per egzaminą gali būti pateikiama praktinė užduotis. Egzaminas laikomas valstybine – lietuvių kalba. Per egzaminą patikrinami asmens gebėjimai atlikti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Užsienio kalbų, privalomų valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, mokėjimas tikrinamas per egzaminą žodžiu (pokalbį) ir (ar) atliekant praktinę užduotį.
6. Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu tvarką nustato Vyriausybės patvirtintas konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas.

15 straipsnis. Valstybės tarnautojų priėmimas į pareigas be konkurso
1. Į laikinai laisvas valstybės tarnautojo pareigas (jo atostogų, ligos, stažuotės laikui ir kt.) priimama be konkurso, tačiau ne ilgesniam kaip 3 metų laikui. Į laisvas valstybės tarnautojo pareigas be konkurso taip pat gali būti priimama konkurso organizavimo laikui, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesiams.
2. Su asmeniu, priimtu į valstybės tarnautojo pareigas šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, sudaroma terminuota valstybės tarnautojo tarnybos sutartis pagal šio Įstatymo 12 ir 13 straipsnių taisykles.

16 straipsnis. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų priėmimas
1. Į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas asmuo priimamas be konkurso – valstybės politiko pasirinkimu, ne ilgesniam kaip jį pasirinkusio valstybės politiko įgaliojimų laikotarpiui.
2. Pretendentą į konkrečias pareigas skiria:
1) Seimo Pirmininko pasirinktus valstybės tarnautojus – Seimo Pirmininkas;
2) Respublikos Prezidento pasirinktus valstybės tarnautojus – Respublikos Prezidentas;
3) Seimo nario pasirinktus valstybės tarnautojus – Seimo nario teikimu Seimo kancleris;
4) Ministro Pirmininko pasirinktus valstybės tarnautojus – Ministras Pirmininkas;
5) ministro pasirinktus valstybės tarnautojus – ministras;
6) mero pasirinktus valstybės tarnautojus – meras.
3. Asmuo, paskirtas į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, valstybės tarnautojo statusą įgyja nuo paskyrimo į pareigas dienos. Jam ne vėliau kaip per tris dienas nuo tarnybos pradžios įteikiamas nustatyto pavyzdžio valstybės tarnautojo pažymėjimas.
4. Su politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojais sudaroma terminuota valstybės tarnautojo tarnybos sutartis.

17 straipsnis. Aukštesniųjų vadovų priėmimas
1. Į aukštesniųjų vadovų pareigas priimami ne jaunesni kaip 25 metus sukakę asmenys.
2. Į aukštesniųjų vadovų pareigas asmenys skiriami 4 metų kadencijai ir pasirašomas tarnybinis susitarimas dėl pagrindinių šio laikotarpio veiklos tikslų. Jei aukštesniojo vadovo veikla įvertinama labai gerai arba gerai, jo kadencija pratęsiama 4 metams ir pasirašomas tarnybinis susitarimas dėl pagrindinių šio laikotarpio veiklos tikslų. Aukštesnysis vadovas tų pačių pareigų negali eiti ilgiau kaip 8 metus.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyto tarnybinio susitarimo dėl pagrindinių veiklos tikslų formą nustato Vyriausybė.
4. Su aukštesniaisiais vadovais sudaroma terminuota valstybės tarnautojo tarnybos sutartis.
5. Specialūs įstatymai gali nustatyti kitokią aukštesniųjų vadovų skyrimo tvarką.

18 straipsnis. Valstybės tarnautojų perkėlimas į kitas valstybės tarnautojų pareigas laimėjus konkursą, perkėlimas į aukštesnes ar žemesnes valstybės tarnautojų pareigas po valstybės tarnautojų vertinimo ir laikinas perkėlimas į kitas valstybės tarnautojų pareigas
1. Valstybės tarnautojas, laimėjęs konkursą į kitas valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo jo prašymo perkelti jį į laimėtas pareigas pateikimo dienos perkeliamas į šias pareigas jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu.
2. Valstybės tarnautoją, laimėjusį konkursą į kitas valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, į pareigas priima šioje institucijoje ar įstaigoje į pareigas priimantis asmuo, gavęs valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje valstybės tarnautojas ėjo pareigas, sprendimą dėl valstybės tarnautojo perkėlimo į valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, kurioje valstybės tarnautojas laimėjo konkursą. Šioje dalyje nurodytas sprendimas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje valstybės tarnautojas ėjo pareigas, priimamas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo valstybės tarnautojo prašymo perkelti jį į laimėtas pareigas šiai institucijai ar įstaigai pateikimo dienos.
3. Valstybės tarnautojas jo rašytiniu sutikimu į specialiojo atašė pareigas perkeliamas Vyriausybės tvirtinamų Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė nuostatų nustatyta tvarka.
4. Į aukštesnes valstybės tarnautojo pareigas be konkurso valstybės tarnautojas gali būti perkeltas jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu tik tuo atveju, kai valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija (toliau – vertinimo komisija) ir jis atitinka tos pareigybės aprašyme nustatytus specialius reikalavimus. Į žemesnes valstybės tarnautojo pareigas be konkurso valstybės tarnautojas gali būti perkeltas jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu, kai jį įvertina vertinimo komisija ir jis atitinka tos pareigybės aprašyme nustatytus specialius reikalavimus.
5. Kai yra tarnybinė būtinybė (karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atveju, kai reikia pavaduoti laikinai nesantį valstybės tarnautoją ar atlikti iš anksto nenumatytas užduotis ir pan.), valstybės tarnautojas be jo sutikimo gali būti laikinai perkeltas į aukštesnės, tos pačios kategorijos ar ne daugiau kaip 2 kategorijomis žemesnes pareigas toje pačioje ar kitoje institucijoje ar įstaigoje, esančioje toje pačioje gyvenamojoje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje, jei institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesiams.
6. Kai yra tarnybinė būtinybė, valstybės tarnautojas gali būti laikinai perkeltas į aukštesniojo vadovo (išskyrus aukštesnįjį vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje į šias pareigas priimančio asmens sprendimu.
7. Į valstybės tarnautojo ar aukštesniojo vadovo (išskyrus aukštesnįjį vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), laikinai negalinčių eiti pareigų, pareigas kitas valstybės tarnautojas gali būti perkeltas, iki grįš negalintis eiti pareigų valstybės tarnautojas. Kitais atvejais laikinai perkeltas į kitas pareigas valstybės tarnautojas negali būti ilgiau negu vienerius metus per penkerius tarnybos metus.
8. Laikinai perkeltam į kitas pareigas valstybės tarnautojui mokamas darbo užmokestis pagal einamas pareigas, bet ne mažesnis kaip iki perkėlimo nustatytas darbo užmokestis.
9. Valstybės tarnautojas į kitas pareigas, kurių pareigybės aprašyme nustatytas specialus reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, perkeliamas tik tada, kai yra kompetentingos valstybės institucijos išvada, kad šiam asmeniui gali būti išduotas asmens patikimumo pažymėjimas arba leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

19 straipsnis. Valstybės tarnautojų perkėlimas į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat į pareigas tarptautinėse institucijose ir užsienio valstybių institucijose bei perkėlimas dirbti į specialiąsias misijas
1. Valstybės tarnautojas jo rašytiniu sutikimu gali būti perkeltas į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat dirbti į specialiąsias misijas, jeigu jis atitinka pareigybės, į kurią perkeliama, aprašyme nustatytus specialius reikalavimus.
2. Valstybės tarnautojas į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas, kurių pareigybės aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, perkeliamas tik tada, kai yra kompetentingos valstybės institucijos išvada, kad šiam asmeniui gali būti išduotas asmens patikimumo pažymėjimas arba leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
3. Atsižvelgiant į delegavimą į tarptautines institucijas ir užsienio valstybių institucijas reglamentuojančius teisės aktus, valstybės tarnautojas jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai perkeltas į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje. Pretenduojantys būti laikinai perkelti į šias pareigas valstybės tarnautojai atrenkami Vyriausybės nustatyta tvarka.
4. Paprastai pagal šio straipsnio 1 ar 3 dalį perkeltas valstybės tarnautojas kitas pareigas gali eiti ne ilgiau kaip trejus metus, jeigu tarptautinė sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
5. Valstybės tarnautojų perkėlimo į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas ir atšaukimo iš šių pareigų tvarką, socialinių garantijų tarnybos užsienyje metu ypatumus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

20 straipsnis. Valstybės tarnautojų tarnybinis kaitumas
1. Kai yra laisvos valstybės tarnautojo pareigos, valstybės tarnautojas jo prašymu gali būti perkeltas į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.
2. Gali būti sukeistos dviejų tos pačios kategorijos valstybės tarnautojų pareigos, jeigu jie to prašo.
3. Aukštesnysis vadovas (išskyrus aukštesnįjį vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) jo prašymu gali būti perkeltas į kitas laisvas tos pačios ar žemesnės kategorijos valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.
4. Pasibaigus pirmajai aukštesniojo vadovo kadencijai ir įvertinus aukštesniojo vadovo veiklą labai gerai arba gerai, jo pareigybė įtraukiama į tarnybiniam kaitumui skirtų pareigybių sąrašą ir aukštesnysis vadovas gali būti perkeltas į lygiavertes pareigas, kurios įtrauktos į tarnybiniam kaitumui skirtų pareigybių sąrašą, kitoje įstaigoje.
5. Pasibaigus antrajai kadencijai einant tas pačias pareigas ir nepanaudojus tarnybinio kaitumo galimybės, aukštesnysis vadovas, labai gerai arba gerai įvertinus jo veiklą, perkeliamas į valstybės tarnautojo pareigas, tačiau 4 metus jam paliekama teisė tarnybinio kaitumo būdu grįžti į aukštesniojo vadovo pareigas.
6. Valstybės tarnautojai (išskyrus aukštesnįjį vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) gali būti perkelti į kitas pareigas, jei jie atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialius reikalavimus.
7. Valstybės tarnautojai (išskyrus aukštesnįjį vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) į pareigas, kurių pareigybės aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, perkeliami tik tada, kai yra kompetentingos valstybės institucijos išvada, kad šiam asmeniui gali būti išduotas asmens patikimumo pažymėjimas arba leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
8. Valstybės tarnautojo perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas valstybės tarnautojo pareigas tvarką nustato Vyriausybė.

21 straipsnis. Statutinių valstybės tarnautojų laikinas perkėlimas bei perkėlimas į valstybės tarnautojo pareigas dėl statutinio valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo
1. Statutinį valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo turi teisę jį laikinai perkelti į kitas valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, esančioje toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje, kai yra tarnybinė būtinybė ir institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina.
2. Statutinį valstybės tarnautoją laikinai perkelti į kitas pareigas galima tik jo rašytiniu sutikimu, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties ar ypatingų situacijų atvejus.
3. Laikinai perkeltam į kitas pareigas statutiniam valstybės tarnautojui mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo nustatytas darbo užmokestis.
4. Naikinant statutinio valstybės tarnautojo pareigybę ir vietoj jos steigiant valstybės tarnautojo pareigybę, statutinis valstybės tarnautojas jo sutikimu perkeliamas į įsteigtas naujas valstybės tarnautojo pareigas, jei jos yra tos pačios ar žemesnės kategorijos kaip naikinamos statutinio valstybės tarnautojo pareigos.
5. Jei vietoj naikinamos statutinio valstybės tarnautojo pareigybės valstybės tarnautojo pareigybė nesteigiama, statutinis valstybės tarnautojas jo prašymu gali būti perkeltas į laisvas tos pačios ar žemesnės kategorijos valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.
6. Statutinis valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į valstybės tarnautojo pareigas šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais, jei jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialius reikalavimus ir išlaiko egzaminą raštu (testą).
7. Statutinis valstybės tarnautojas šiame straipsnyje nurodytais atvejais ir sąlygomis į pareigas, kurių pareigybės aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, perkeliamas tik tada, kai yra kompetentingos valstybės institucijos išvada, kad šiam asmeniui gali būti išduotas asmens patikimumo pažymėjimas arba leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
8. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais perkeltas į valstybės tarnautojo pareigas asmuo 1 metus nuo perkėlimo į valstybės tarnautojo pareigas dienos turi teisę jo prašymu būti perkeltas į laisvas tos pačios ar žemesnės kategorijos statutinio valstybės tarnautojo pareigas, jei jis atitinka statutinio valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytus specialius reikalavimus. Šis perkėlimas atliekamas atitinkamo statuto nustatyta tvarka.
9. Statutinių valstybės tarnautojų perkėlimo į valstybės tarnautojų pareigas šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais tvarką nustato Vyriausybė.
10. Šis straipsnis netaikomas diplomatams.

ANTRASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGOS IR TEISĖS

22 straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigos
1. Valstybės tarnautojai privalo:
1) laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų;
2) būti lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai;
3) gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams;
4) tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis;
5) laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba;
6) laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių;
7) teisės aktų nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo tarnybą;
8) nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai;
9) nesinaudoti valstybės ar savivaldybių nuosavybe ne tarnybinei veiklai;
10) nedalyvauti šio Įstatymo 25 straipsnyje nurodytoje su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamoje veikloje ir nenaudoti tarnybos (darbo) laiko kitiems tikslams.
2. Įstatymai gali nustatyti ir kitų valstybės tarnautojų pareigų.

23 straipsnis. Valstybės tarnautojų teisės
1. Valstybės tarnautojai turi teisę:
1) į karjerą valstybės tarnyboje pagal turimą kvalifikaciją. Ši teisė garantuojama tik valstybės tarnautojams;
2) gauti šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytą darbo užmokestį, darbo užmokestį pagal darbo sutartį, taip pat gauti atlyginimą:
a) už teisės aktų projektų rengimą (jei ši funkcija nenurodyta valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme), kai jis yra paskiriamas rengti teisės aktų projektus;
b) šio Įstatymo 25 straipsnio 1 punkte nurodytu atveju;
c) pagal autorines ir paslaugų sutartis, taip pat kitą teisės aktų nustatyta tvarka mokamą atlyginimą;
3) į šio bei kitų įstatymų nustatytas atostogas;
4) į valstybinio socialinio draudimo pensiją, šio Įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas;
5) streikuoti, išskyrus valstybės tarnautojus, einančius valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas;
6) būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais, ne tarnybos (darbo) laiku dalyvauti politinėje veikloje;
7) būti atleisti nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose įstatymų nustatyta tvarka, paskelbus juos kandidatais, už tą laikotarpį negaudami darbo užmokesčio;
8) prašyti į pareigas priėmusį asmenį nustatyti valstybės tarnautojui atskirą (individualų) darbo grafiką, kai valstybės tarnautojas šio Įstatymo nustatyta tvarka įgyvendina teisę sudaryti darbo, autorines bei paslaugų sutartis ir gauti darbo užmokestį ar atlyginimą pagal šias sutartis, taip pat atlieka savivaldybės tarnybos nario pareigas.
2. Valstybės tarnautojai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų vertinimo, pareigų paaukštinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama iki 10 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis.
3. Įstatymai gali nustatyti ir kitų valstybės tarnautojų teisių.

24 straipsnis. Valstybės tarnautojų teisė sudaryti darbo, autorines bei paslaugų sutartis ir gauti darbo užmokestį ar atlyginimą pagal šias sutartis
1. Valstybės tarnautojui leidžiama sudaryti darbo, autorines ir paslaugų sutartis ir gauti darbo užmokestį ar atlyginimą pagal šias sutartis, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja valstybės tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra sutartys su įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali sudaryti darbo, autorinių ir paslaugų sutarčių ir gauti darbo užmokesčio ar atlyginimo.
2. Prieš sudarydamas darbo, autorinę ar paslaugų sutartį ar pakeisdamas šių sutarčių sąlygas valstybės tarnautojas privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informuoti valstybės tarnautoją į pareigas priėmusį asmenį. Valstybės tarnautojas kartu privalo informuoti apie poreikį dirbti pagal atskirą (individualų) darbo grafiką.
3. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nustačius, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sutarčių sudarymas sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje, sudaro prielaidas valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai yra sutartys su įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai yra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali sudaryti šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sutarčių, valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dokumentų pateikimo dienos priima sprendimą neleisti valstybės tarnautojui sudaryti darbo, autorinės ar paslaugų sutarties.
4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyto sprendimo priėmimas neužkerta kelio valstybės tarnautojui siekti sudaryti darbo, autorinę ar paslaugų sutartį ir iš naujo informuoti valstybės tarnautoją į pareigas priėmusį asmenį prieš sudarant šias sutartis, jeigu išnyksta šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.
5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas sprendimas gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.

25 straipsnis. Su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla
Valstybės tarnautojui neleidžiama:
1) būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos įgaliojimu, taip pat gauti atlyginimą ar kitas išmokas už įmonės organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Valstybės tarnautojui, kuris yra išrinktas (paskirtas) įmonės organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą, kai valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš valstybės biudžeto, arba į savivaldybės biudžetą, – kai valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš savivaldybės biudžeto;
2) valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su individualiomis (personalinėmis) įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, kurių savininkas, tikrasis narys ar komanditorius yra jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis (artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys) ar asmuo, su valstybės tarnautoju susijęs svainystės ryšiais (svainystės ryšiais laikomas santykis tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių (posūnio, podukros, patėvio, pamotės, uošvės, uošvio, žento, marčios) bei tarp abiejų sutuoktinių giminaičių (vyro brolio ar sesers ir žmonos brolio ar sesers, vyro tėvo ar motinos ir žmonos tėvo ar motinos), taip pat sudaryti sandorius su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar asmuo, susijęs su valstybės tarnautoju svainystės ryšiais, turi ar valdo pagal kito asmens įgaliojimą daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų;
3) atstovauti Lietuvos ir užsienio valstybių įmonėms, užsienio valstybių institucijoms ar įstaigoms, už Lietuvos ar užsienio valstybių įmonių lėšas vykti į užsienį, mokytis ar kitaip naudotis jų lėšomis. Draudimas atstovauti užsienio valstybių institucijoms ir įstaigoms netaikomas į pareigas šiose institucijose ar įstaigose pagal šio Įstatymo 22 straipsnio 2 dalį perkeltam valstybės tarnautojui;
4) sudaryti darbo, autorinių ir paslaugų sutarčių, taip pat gauti darbo užmokestį ar atlyginimą pagal šias sutartis, jeigu tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje, sudaro prielaidas valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai yra sutartys su įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai yra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali sudaryti darbo, autorinių ir paslaugų sutarčių ir gauti darbo užmokesčio ar atlyginimo;
5) eiti daugiau negu vienerias valstybės tarnautojo pareigas. Seimo nario padėjėjas-sekretorius gali dirbti to paties Seimo nario, kito Seimo nario, priklausančio tai pačiai Seimo frakcijai, padėjėju-sekretoriumi ir Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referentu, bet jo darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.
2. Kiti įstatymai gali numatyti ir kitus su statutinio valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamos veiklos atvejus.

TREČIASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ TARNYBINĖS VEIKLOS VERTINIMAS

26 straipsnis. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas
1. Vertinama valstybės tarnautojų ir įstaigų vadovų (išskyrus įstaigų vadovus, priimamus į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) tarnybinė veikla.
2. Aukštesniojo vadovo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet įvertinti jo kvalifikaciją, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir vykdyti tarnybinius susitarimus dėl pagrindinių veiklos tikslų.
3. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet įvertinti jų kvalifikaciją, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir vykdyti tarnybinius susitarimus dėl tarnybinės veiklos rezultatų.
4. Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama kasmet, jei valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje vertinama jo tarnybinė veikla.
5. Aukštesniojo vadovo tarnybinę veiklą vertina šį valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, o kai aukštesnįjį vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas. Valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jų tiesioginis vadovas. Aukštesnįjį vadovą į pareigas priėmęs asmuo, o kai aukštesnįjį vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas, tiesioginis valstybės tarnautojo vadovas (toliau – tiesioginis vadovas) pokalbio su valstybės tarnautoju metu aptaria praėjusiais metais suplanuotas įgyvendinti užduotis ir pasiektus rezultatus, valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ir nustato einamųjų metų planuojamas atlikti užduotis (pasirašo tarnybinį susitarimą dėl pagrindinių veiklos tikslų arba tarnybinės veiklos rezultatų).
6. Tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina:
1) labai gerai;
2) gerai;
3) patenkinamai;
4) nepatenkinamai.
7. Tiesioginiam vadovui įvertinus valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, jo tarnybinę veiklą vertina vertinimo komisija, išskyrus šio straipsnio 24 ir 25 dalyse nurodytus atvejus.
8. Tiesioginis vadovas, įvertinęs valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, vertinimo komisijai teikia valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 14 dalyje nurodytų siūlymų.
9. Tiesioginis vadovas, įvertinęs valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gerai, vertinimo komisijai teikia valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų siūlymų.
10. Tiesioginis vadovas, įvertinęs valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą patenkinamai, vertinimo komisijai teikia valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su šio straipsnio 16 dalyje nurodytu siūlymu.
11. Tiesioginis vadovas, įvertinęs valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, vertinimo komisijai teikia valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 17 dalyje nurodytų siūlymų.
12. Valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo ar aukštesnįjį vadovą į pareigas priėmusios kolegialios institucijos vadovas apie būsimą valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą vertinimo komisijoje ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki vertinimo pradžios praneša valstybės tarnautojui ir Vidaus reikalų ministerijai.
13. Vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gali įvertinti:
1) labai gerai;
2) gerai;
3) patenkinamai;
4) nepatenkinamai.
14. Vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui siūlo:
1) jei tarnybinė veikla vertinama pasibaigus pirmajai aukštesniojo vadovo kadencijai – pratęsti aukštesniojo vadovo kadenciją 4 metams ir įtraukti jo pareigybę į tarnybiniam kaitumui skirtų pareigybių sąrašą (ne daugiau kaip vieną kartą);
2) perkelti valstybės tarnautoją į aukštesnes valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje;
3) suteikti iki 20 procentų metinio valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dydžio premiją už pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus.
15. Vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gerai, valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui siūlo:
1) suteikti iki 10 procentų metinio valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dydžio premiją už pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus;
2) raštu pareikšti valstybės tarnautojui padėką už tarnybinės veiklos rezultatus.
16. Vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą patenkinamai, valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui siūlo įpareigoti valstybės tarnautoją tobulinti kvalifikaciją.
17. Vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui siūlo:
1) perkelti aukštesnįjį vadovą į žemesnes valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje;
2) perkelti valstybės tarnautoją į žemesnes valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje;
3) perkelti valstybės tarnautoją į žemesnes valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir įpareigoti jį tobulinti kvalifikaciją.
18. Vertinimo komisija valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui siūlo atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų, kai ji du kartus iš eilės valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina nepatenkinamai.
19. Valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens ar aukštesnįjį vadovą į pareigas priėmusios kolegialios institucijos vadovo sprendimu atliekamas neeilinis aukštesniojo vadovo tarnybinės veiklos vertinimas, kai iškyla abejonių dėl pakankamos aukštesniojo vadovo kvalifikacijos ar gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir vykdyti tarnybinius susitarimus dėl pagrindinių veiklos tikslų.
20. Valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu ir valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu atliekamas neeilinis valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas, kai:
1) iškyla abejonių dėl pakankamos valstybės tarnautojo kvalifikacijos ar gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir vykdyti tarnybinius susitarimus dėl tarnybinės veiklos rezultatų, arba
2) yra valstybės tarnautojo rašytinis prašymas perkelti jį į aukštesnes valstybės tarnautojo pareigas.
21. Vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą neeilinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo metu, valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui teikia siūlymą pritarti arba nepritarti tiesioginio vadovo motyvuotam siūlymui.
22. Neeilinis valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus, jei nuo valstybės tarnautojo kasmečio tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai arba jei valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje vertinama jo tarnybinė veikla.
23. Valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo priima sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo. Jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo priima motyvuotą sprendimą neįgyvendinti vertinimo komisijos siūlymo, valstybės tarnautojo iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia.
24. Nėščių ar krūtimi maitinančių moterų valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą vertinimo komisija vertina tik jų prašymu.
25. Valstybės tarnautojo, išėjusio vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sueis treji metai, tarnybinė veikla gali būti vertinama vertinimo komisijoje jo prašymu, jei šis valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje būtų vertinama jo tarnybinė veikla.
26. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir valstybės
Administratorius 2010/10/28/ - 10:01 0 Komentarai · 5518 Skaityta · Spausdinti

Komentarai
Komentarų neparašyta.

Rašyti komentarą
Prisijunkite, norėdami parašyti komentarą.

Reitingai
Balsuoti gali tik nariai.

Prašome prisijungti arba prisiregistruoti.

Nėra reitingų.

Prisijungti
Nario vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruokis

Pamiršai slaptažodį?
Paprašyk naujo

Skirkite 2% paramą

Visos teisės saugomos © 2007 Valstybinės mokesčių inspekcijos profesinė sąjunga
Programini palaikymą atlieka Rimas Armaitis
Powered by PHP-Fusion © 2003-2006Fusion 6 by: PHP-Fusion Themes4892982 Valstybinės mokesčių inspekcijos profesinė sąjunga Unikalių apsilankymų